Statistikos departamento duomenimis, per metus realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo 12,2 procento.
„Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje. Per pirmąjį karantiną jo augimas šiek tiek sulėtėjo, tikėtina, daugiausia dėl subsidijų. Tačiau nuo liepos atlyginimai vėl ėmė sparčiai didėti – augimo tempas buvo panašus į stebėtą paskutinius trejus metus“, – pranešime sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Eglė Coppa.
Anot jos, spartų atlyginimų augimą lėmė tai, kad pandemija nemažą dalį ekonomikos paveikė palyginti nedaug. Pavyzdžiui, jos pradžioje paveiktų įmonių dalis išaugo, tačiau vėliau ji ėmė mažėti ir šiuo metu visuose pagrindiniuose sektoriuose, išskyrus statybą, sugrįžo į ikipandeminį lygį.
E. Coppos vertinimu, antrasis karantinas ekonomiką ir darbo rinką paveikė gerokai mažiau – paaiškėjo, kad pandemiją šalys gali suvaldyti, todėl neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities sumažėjo.
Be to, įmonės išmoko prisitaikyti prie veiklos apribojimų. Pasak E. Coppos, užtikrintumas dėl valstybės paramos nukentėjusioms įmonėms taip pat leido drąsiau priimti sprendimą išsaugoti darbuotojus.
