Apie ekonominės krizės pabaigą kalbantys šalies vadovai nemeluoja, bet ir nepasako visos tiesos. Sudurti galams Lietuvoje reikia uždirbti 1400–1500 litų, atskaičius mokesčius, tačiau net 48 proc. žmonių verčiasi iš mažiau nei 1000 litų atlyginimo.
Sumokėjo varguoliai
„Kai ekonomistai profesionaliai kalba apie krizės pabaigą, jie praneša labai paprastą žinią: mažų mažiausiai jau pusmetį ekonomika auga. Tačiau šita žinia neturi jokio ryšio su tuo, ką išgirsta žmonės – kad gyvenimas gerėja“, – teigė į Panevėžio Europos informacijos centro organizuotą seminarą „Europa 2020: siekiai ir taisyklės“ atvykusi ekonomikos vadovėlių autorė, dėstytoja, docentė Aušra Maldeikienė.
Jos tikinimu, Lietuvos laukia dar ilgas kelias, kad gyventų taip, kaip 2008-aisiais, kai šalies bendras vidaus produktas siekė 111 mlrd. litų. Praėjusiais metais BVP sudarė 94,6 mlrd. litų.
„Ir premjeras Andrius Kubilius, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė teisūs, sakydami, kad ekonomika jau atsigavo. Bet jie nepasako, kad už išbridimą iš krizės užmokėjo samdomi, mažas pajamas gaunantys darbuotojai“, – pažymi ekonomistė.
Vien per 2010-uosius samdomų darbuotojų pajamos krito 2 mlrd. litų. O pajamos, gautos iš verslo, padidėjo 4 mlrd. litų.
Kainas kelia ir emigrantai
A. Maldeikienės teigimu, samdomų darbuotojų finansinę padėtį dar labiau apsunkina emigrantų perlaidos į Lietuvą. Augant emigracijos mastams, vien praėjusiais metais išvykusiųjų svetur tautiečių įplaukos į Lietuvą viršijo 4 mlrd. litų.
Nors, atrodytų, tokia finansinė injekcija reikėtų džiaugtis, tačiau, pasak A. Maldeikienės, ji pastorina emigrantų remiamų artimųjų pinigines, tačiau kerta per kišenę tokių geradarių neturintiesiems.
„Gavusieji tuos 4 mlrd. litų turėjo galimybę suvesti galus, bet šitas papildomas pinigų srautas pakėlė būtiniausių prekių kainas. Ir pati, gavusi šildymo sąskaitą, suprantu, kad mano gyvenimo finansinė kokybė smarkiai krenta, nors uždirbu nemažai“, – teigė ekonomistė.
Kenčiančiųjų šalis
A. Maldeikienė tiesmukiška: tikėtis, kad augant ekonomikai geresnio gyvenimo skonį pajus ir žmogus iš gatvės, nerealu. Ir dėl to, pasak ekonomistės, neteisinga kaltinti vien valdžią ar piktintis sau naudos siekiančiais tautos išrinktaisiais Seime.
Dėl to, kad gyvename ne taip, kaip Europos Sąjungos senbuvės, kur socialinių pašalpų dydis užtikrina orią egzistenciją, A. Maldeikienė ragina prisiimti atsakomybę pačią tautą.
„Lietuviams turbūt patinka kentėti. Nebijau tiesiai pasakyti: labai sunku gerbti tautą, kuri prastai išsilavinusi ir nekovoja už savo teises. Vilniuje buvo organizuotas mitingas prieš didelę šilumos kainą. Iš visos sostinės į jį susirinko maždaug 20 žmonių. Valdžia iš gyventojų ir tyčiojasi, kad jie tik sėdi ir knapso“, – įsitikinusi ekonomistė.
Kodėl lietuviai neturi savigarbos pasipriešinti valdžios sprendimams? A. Maldeikienės nuomone, Lietuvoje tvirtai įsišaknijęs per daugelį metų sukurtas mitas, kad nesugebantis gerai gyventi žmogus yra tiesiog nevykėlis. Tokiam „kūrybiškumui“ sovietmečiu prigijo net specialūs terminai – deficito laikais žmonės „kombinuodavo“, „susiveikdavo“.
„Jei sąžiningai dirbdamas neįstengi susimokėti komunalinių mokesčių, vadinasi, esi nevykėlis. Kadangi niekas nesipiktina, neprieštarauja, skurstančiam žmogui susidaro įspūdis, kad kitiems gerai ir tik jis vienas nelaimingas. Tokią poziciją lemia vėlgi ne kas kita, o menkas lietuvių išsilavinimas“, – mano A. Maldeikienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
