Renovacija pagyvintų ekonomiką ir padėtų sukurti daugiau darbo vietų, tačiau mikrolygmeniu, pavieniui namų gyventojui ji finansiškai neapsimoka, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir ekspertų apskritojo stalo diskusijoje daugiabučių renovavimo klausimais sakė ekonomistas Raimondas Kuodis.
„Žmonės iš tikrųjų po renovacijos mokės daugiau mažiau tiek pat, kaip ir be jos, nes sumažėjusias sąskaitas už šildymą atsvers palūkanų mokėjimai ir paskolos grąžinimas“, – sakė ekonomistas. Anot jo, tokia situacija atspindi tam tikrą paradoksą, nes tai, kas neapsimoka mikrolygmeniu, gali apsimokėti makrolygmeniu.
Ekonomistas jau nuo 2007 metų siūlo schemą, kad renovacija turėtų būti finansuojama iš sukurto valstybės renovavimo fondo, kurį galėtų sudaryti Vyriausybės užsienyje išplatintos obligacijos arba Europos Sąjungos lėšos.
„Fondas įgautų teisę į sutaupytą šilumą, tai yra gyventojai mokėtų už tiek pat kilovatvalandžių, tarsi jie namo nebūtų renovavę, ir tai darytų tol, kol valstybės investicija atsipirktų. Pagal šią schemą žmonėms nereikėtų imti jokių paskolų“, – aiškino R. Kuodis.
Politikai, anot ekonomisto, šią schemą ginčija sakydami, kad tai pareikalaus per didelių investicijų, tačiau R. Kuodis priminė, kad pradžiai užtektų ir 1 mlrd. litų, už kuriuos galima būtų renovuoti apie tūkstantį daugiabučių po 50 butų (jei vidutinė renovacijos sąmata siektų apie 20 tūkst. litų vienam butui).
„Renovacijos projekto turėtų imtis valstybė. Be valstybės įsikišimo nieko gero nebus“, –sakė R. Kuodis.
Jis prisipažino kaip ekonomistas netikintis konkurencija ten, kur yra natūrali monopolija.
„Jei elektros ūkyje dar galima sukurti konkurencijos iliuziją, tai šilumoje tai niekaip neišeina“, – dėstė ekonomistas.
„Pastarosiomis savaitėmis matome kažkokias lenktynes, kas pirmas pastatys Vilniuje katilinę. Matome planus, naudojantis skyle Šilumos ūkio įstatyme nepriklausomiems šilumos tiekėjams prisijungti, bet tai gali baigtis realia šilumos brangimu žmonėms“, – įspėjo R. Kuodis.
