Ryškesnio maisto ar kitų prekių augimo ekonomistai neprognozuoja, tačiau metų pabaigoje infliacija turėtų padvigubėti.
Į netoli Panevėžio esantį Bistrampolio dvarą papietauti atvažiavo iš anksto stalą rezervavusi grupė žmonių. Pasak direktorės, tokie užsakymai ir gelbsti verslą.
„Komentuoja žmonės, kad „pas jus kainos panašios kaip Vilniuje“. Bet, sakau, jūs jaučiat, kad skaniai valgot“, – kalbėjo restorano-viešbučio direktorė Gitana Maskoliūnienė.
Kainas kelia dėl padidėjusio PVM
O malonumas gomuriui kainuoja vis brangiau. Jei pernai dienos pietūs čia atsiėjo 8 eurus, dabar – 9.
„Didinti kainas pradėjom pavasarį, kentėjom dar nuo Naujų metų, bandėm išgyventi, klientus pritraukti“, – teisinosi G. Maskoliūnienė.
Nuo sausio pirmosios valdantieji maitinimo įstaigoms panaikino per pandemiją įvestą PVM lengvatą, kilo ir minimali alga. Euru ar kiek daugiau čia brango nemažai patiekalų.
„Gegužės mėnesį pakėlėm šiek tiek kainytes, nes PVM kilo, dirbam su kokybišką produkciją tiekiančiais tiekėjais“, – aiškino G. Maskoliūnienė.
Būtent restoranų ir kavinių kainų augimas išsiskiria naujausioje Valstybės duomenų agentūros infliacijos statistikoje. Per metus maitinimo įstaigos kainas kėlė 8,5 proc.
„PVM tarifas yra padidėjęs nuo 9 iki 21 procentų“, – teigė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Prisideda ir atlyginimų augimas
Anot restoranų vadovų ir ekonomistų, kainas augino ne tik PVM, bet ir dviženklis atlyginimų šuolis. O tai jau turi pasekmių – restoranų apyvarta per metus jau smuko 7 procentais.
„Restoranų kainos tiesiog pasiekė tokį psichologinį lygį, kuris paskatino dalį restoranų vartotojų sumažinti apsilankymų skaičių ir mažiau vartoti. Ne dėl to, kad žmonės turi mažiau pinigų, bet dėl to, kad psichologiškai kainos pakilusios į tokį lygį, kad darosi šiek tiek baisu“, – tikino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, tikėtina, kad galiausiai nuo to nukentės patys restoranai, o klientai laimės.
„Tai ir bus tas veiksnys, kuris pakoreguos restoranų infliaciją žemyn. Kuo mažesnė yra paklausa restoranų produkcijai ir paslaugoms, tuo mažesnis yra spaudimas kelti atlyginimus, nes, tikėtina, kad mažės darbuotojų skaičius restoranuose“, – pridėjo A. Izgorodinas.
Apskritai kainos per mėnesį anot statistikos, mažėjo 0,5 procento.
„Per 10 metų tokios nėra buvusios, kad rugpjūtį tiek stipriai kainos kristų“, – tvirtino T. Povilauskas.
Štai kaip situaciją mato kalbinti Panevėžio gyventojai:
„Niekas dabar nepinga, niekas, viskas brangsta.“
„Įeini į parduotuvę – visko yra, galim pasirinkti ir kainas, nebūtina viską imti, kas brangu.“
„Čia užsimušk, nėra už ką nusipirkti maisto.“
„Viskas čia yra labai gerai, tik neverkšlenkim, tikrai.“
„Kyla, labai kyla, reiktų kažką daryt. Kas iš to, kad padidins algas nuo sausio, vis tiek kainos kils.“
Infliacija įgaus pagreitį
O toks juk ir yra dėsnis – tam, kad darbdaviai turėtų iš ko mokėti didesnes algas, brangina prekių ar paslaugų kainas.
„Kadangi atlyginimai toliau kyla praktiškai dviženkliu tempu, nereikėtų stebėtis, kad toliau matome bendrą kainų augimą“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
„Kainas labai lemia dažnu atveju ne savikaina, o kiek vartotojas yra mokus“, – dėstė T. Povilauskas.
O metinė infliacija siekia 0,8 proc. Ryškaus augimo artimiausiais mėnesiais ekonomistai neįžvelgia, tačiau infliacija įgaus pagreitį.
„Metinė infliacija metų pabaigoje bus kiek didesnė, išlaikom savo prognozę, kad gruodį bus arti 2 procentų“, – prognozavo T. Povilauskas.
Be restoranų, per metus Lietuvoje dar ženkliau brango sveikatos priežiūros paslaugos, alkoholis ir tabakas.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
