Statistikai skelbia, jog apdirbamoji gamyba be naftos produktų liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, traukėsi 5,1 proc. A. Izgorodinas mano, kad spalį-gruodį jos kritimas gali paspartėti iki 7-8 procentų.
„Žiūrint į bendrą gamybos rodiklį, dabar Lietuvos pramonės situacija akivaizdžiai stabilizavosi. Gamyba pramonėje toliau krenta, bet kritimo tempas paskutinis kelis mėnesius yra stabilus. Jei žiūrėtume į apdirbamąją gamybą be naftos produktų, paskutinius tris mėnesius metinis kritimas buvo 5,9 proc., 5,8proc. ir 5,1 procento“, – BNS sakė ekonomistas.
„Bet mane neramina, kad tas stabilizavimas gali būti laikinas ir rudenį gali pramonės kritimas netgi paspartėti“, – pridūrė jis.
V. Janulevičius sako, kad artėjant rudeniui pramonė ruošiasi dar prastesnei situacijai, o atsigavimo ženklų jis tikisi kitų metų rudenį, kai centriniai JAV ir Europos bankai pradės mažinti palūkanų normas.
„Ruošiamės dar prastesniems laikams, ruduo negali būti geresnis, nes palūkanų kilimas ir prieiga prie kapitalo riboja, ir apyvartinių pinigų stygius, užsakymų mažėjimas iš Vakarų šalių. (...) Ir darbo rinka jau rodo tam tikrus ženklus, kad šiandien greičiausiai turėsime ir truputį laisvesnių darbuotojų. Kol kas pozityvių ženklų nematome, bet nėra tokia tragedija, kaip buvo 2009 metais“, – BNS sakė V. Janulevičius.
Pasak A. Izgorodino, viena iš rizikų – Kinija, kurios vidaus vartojimo rodikliai lėtėja, bei lėtėjanti nekilnojamojo turto rinka.
„Toks sulėtėjimo mastas, kurį matome dabar, po kelių mėnesių gali pradėti veikti Vokietijos pramonę, o per ją ir Lietuvos pramonę“, – teigė jis.
Pasak ekonomisto, nerimą kelia ir atskirų inžinerinės pramonės sektorių tendencijos, pavyzdžiui, variklinių transporto priemonių, kur gamybos augimas liepą siekė 5 proc., o gegužę – daugiau nei 20 procentų.
„Nuo pavasario trendas labai akivaizdus, šitame sektoriuje gamybos augimas lėtėja, ir ta tendencija jeigu išliks, po trijų-keturių mėnesių sektoriuje gamyba pradės lėtėti“, – teigė A. Izgorodinas.
V. Janulevičius teigia, kad stabilizavimas šiuo metu stebimas baldų, popieriaus ir medienos gaminių sektoriuje, kur nuosmukis balandį-gegužę siekė daugiau nei 20 procentų.
„Dabar tas krytis stabilizavosi, palyginti su praėjusiais metais, čia džiugi žinia. Kad toliau nekrenta, tai čia paklausa susibalansavo su pasiūla, nes pabrangusios palūkanos, kenčia ne tik žmonės, nes jiems reikia išleisti daugiau pinigų, bet ir verslas lygiai taip pat. Naujų butų pirkimai visoje ES stoja, NT pardavimų nėra, kokie buvo prieš tai“, – BNS sakė V. Janulevičius.
„Lietuvai dar prisidėjo papildomi rūpesčiai dėl žaliavų įsigijimo, nes užsidarius Ukrainai, Baltarusijai, Rusijai kažkiek, žaliavos atvežimo kiekiai pasikeitė, pradėjome daugiau kelti kainą Baltijos šalių regione su Skandinavijos šalimis ir ta kaina buvo pakilusi medienos beveik tris kartus, kas šiuo atveju sukėlė konkurencingumo klausimus su kitomis šalimis. Dabar truputį viskas stabilizuojasi“, – pridūrė jis.
V. Janulevičius sako, kad pozityvumo kituose pramonės sektoriuose nematyti, išskyrus maisto ir tabako gaminių pramonę, kuri auga.
„Apdirbamoji pramonė, kas pradeda liūdinti, variklinių transporto priemonių ir priekabų gamyba, ji traukiasi. (...) Tikėkimės, tai laikinas reiškinys, nes paklausa šiek tiek yra pakritusi, gal ilgainiui ji atsistatys. Tai buvo sektorius, kuris daugiausiai ir tempė mūsų ekonomiką. Chemijos produktų gamyba Lietuvoje labai stipri, jau pradeda rodyti stabilizacijos ženklus, bet rodikliai už pastaruosius keletą mėnesių yra minusiniai, vidurkis apie 18 proc. nuosmukio“, – sakė jis.
Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad visos Lietuvos pramonės produkcijos vertė sausį–liepą, palyginti su pernai tuo pat laiku, sumažėjo 6,6 proc. iki 20,2 mlrd. eurų (to meto kainomis), vien liepą, palyginti su pernai liepa, – 8,9 proc. iki 2,6 mlrd. eurų, o palyginti su birželiu – 4,4 proc.
Per mėnesį sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba – 42,5 proc., mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas – 38 proc., kita gamyba – 13,8 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba – 13,5 proc., naftos produktų gamyba – 11,6 proc.
