„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame suskaičiavo, kad ES šalių parama Ukrainai yra trigubai mažesnė, nei už žaliavas mokami pinigai Rusijai.
„Ar žinojote, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Europos Sąjungos (ES) šalys Rusijai jau sumokėjo daugiau nei 100 mlrd. eurų už energetinių žaliavų (naftos, dyzelinio kuro, gamtinių dujų ir anglies) importą?“, – remdamasis „Centre for Research on Energy and Clean Air“ duomenimis rašė ekonomistas.
Palyginimui jis nurodė, kad bendra ES šalių parama Ukrainai per šį laikotarpį siekia apie 30 mlrd. eurų, tad ES šalių parama Ukrainai yra apie tris kartus mažesnė nei „parama“ Rusijai, iš jos perkant energetines žaliavas.
Vis tik jis priduria, kad pastaruoju metu pinigų srautas iš ES šalių į Rusiją mažėja: 2022 m. kovo mėn. jis siekė maždaug 600 mln. eurų per dieną, o šiuo metu siekia apie 300 mln. eurų per dieną.
Tačiau Ž. Mauricas pažymi, kad tai vis dar yra apie du kartus daugiau, nei ES šalys duoda paramos Ukrainai (maždaug 150 mln. eurų per dieną).
„Ką daryti? ES būtina ir toliau mažinti energetinių žaliavų importą iš Rusijos. Visų pirma dėl reputacijos grėsmės, ypač po to, kai vakar Rusija bombardavo Ukrainos miestus“, – dėstė ekonomistas.
Jis nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio 5 d. įsigalios naftos importo embargas, o nuo 2022 m. lapkričio 5 d. – naftos produktų (dyzelino) embargas, tad energetinių žaliavų importo iš Rusijos srautas turėtų reikšmingai sumažėti.
Ž. Maurico teigimu, gamtinių dujų importo embargo ES, deja, neplanuoja, bet pinigų srautas turėtų sumažėti nukritus dujų kainai. Ir skaičiuoja, kad šiandien kaina siekia maždaug 160 eurų už MWh, o 2021 m. rugpjūčio pabaigoje siekė apie 340 eurų už MWh, susprogus „Nord Stream“ dujotiekiui.
„Rusiškų energetinių išteklių atsisakymas taip pat sumažintų politinę riziką ES ir paskatintų didesnes investicijas į atsinaujinančią energetiką – ypač daug potencialo turi Baltijos šalys“, – rašė ekonomistas.
