Pirmauja gamyboje
„Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis. Tai rodo iš esmės skirtingas tendencijas“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, žiūrint į apdirbamosios gamybos sektorių, Baltijos valstybės šiuo metu jau rašo naują istoriją bei yra pasiekusios naujus rekordus, kai savo ruožtu euro zona tebesitraukia penktus metus iš eilės.
„Dauguma mažesnę recesiją patyrusių valstybių šiuo metu gamina daug mažiau nei gamino 2008 metų pradžioje“, - sakė ekonomistas.
Kuria didesnę pridėtinę vertę su mažiau darbuotojų
Lietuvos geresnę padėtį euro šalių kontekste lemia išaugęs mūsų šalies konkurencingumas.
„Tendencijos Europoje yra gana blogos ir tokios artimiausiu metu išliks. Gerai yra tai, kad Lietuvos konkurencingumas yra ženkliai padidėjęs, padidėjęs darbo našumas, įmonių efektyvumas, finansiniai įsipareigojimai, priklausymas nuo finansų sistemos efektyvumo yra mažas. Tai matėme ir pirmą šių metų pusmetį – labai sėkmingai augo eksportas į trečias šalis, už euro zonos ribų. Tai reiškia, kad Lietuva tikrai gali išvengti recesijos ir toliau sėkmingai augti“, - situaciją komentavo N. Mačiulis.
Aiškindamas priežastis, kas lėmė Lietuvos įmonių konkurencingumo išaugimą, ekonomistas sakė: „Ypač pramonė, bet taip pat kai kurie paslaugų sektoriai, šiandien sugeba kurti tokią pačią arba ženkliai didesnę pridėtinę vertę nei 2008 metų pradžioje ir tai daro su ženkliai mažesniu darbuotojų skaičiumi. Pramonėje šiuo metu dirba 17 proc. mažiau darbuotojų negu 2008 m. pradžioje, statybų sektoriuje – darbuotojų skaičius yra sumažėjęs daugiau kaip 50 proc.“
Anot jo, žiūrint iš darbo rinkos perspektyvų, tai nėra gera tendencija, nes prarandama darbo vietų, tačiau įmonėms tai padeda padidinti efektyvumą, patobulinti kai kuriuos darbo procesus.
Ekonomistas neneigė, kad situacija euro zonoje ir tam tikrų sprendimų atidėliojimas gali daryti įtaką Lietuvos ekonomikai, tačiau mūsų šalies ūkio prognozių prastėjimą bankas priskiria prie mažiau tikėtino scenarijaus.
„Prie pagrindinio scenarijaus Lietuvos ekonomikos augimas šiek tiek greitės ir išliks visos kitos teigiamos tendencijos – nedarbo mažėjimas, darbo užmokesčio nuosaikus didėjimas, valstybės biudžeto deficito mažėjimas“, - sakė N. Mačiulis.
Augs BVP, turėsime subalansuotą biudžetą
„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos ūkis šiemet augs 3,3 proc., o kitąmet ūgtelės iki 4,1. 2014-aisiais apčiuopiamas augimas prognozuojamas jau ir visai euro zonai, o Lietuvos ekonomika turėtų kilti net iki 4,5 proc.
Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai išliks tie patys – namų ūkių vartojimas ir investicijos.
Namų ūkių vartojimas tiek šiemet, tiek kitąmet augs 3,5 proc. Šiemet namų ūkių vartojimo augimą skatino ir atstatytos senatvės pensijos, tačiau ateinančiais metais šio efekto nebeliks.
Pasak N. Mačiulio, kitąmet bus spartesnis eksporto augimas, jis sieks 4,5 proc., o 2014-aisiais išaugs iki 7 proc.
Džiugių vilčių teikia ir viešieji finansai. Kaip prognozuoja „Swedbank“, 2014 metais Lietuva pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo galėtų turėti subalansuotus valdžios sektoriaus finansus. Vis dėlto, čia koją gali pakišti rinkiminiai pažadai, dėl kurių vykdymo šalies deficitas vis dar sieks 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tarp rizikų – politikų rinkiminiai pažadai
Nepaisant gerųjų žinių, „Swedbank“ didina nedarbo prognozę. Naujos darbo vietos bus kuriamos lėčiau dėl išaugusio neapibrėžtumo dėl euro zonos ateities, neįgyvendintų darbo santykių lankstumą didinančių darbo kodekso pakeitimų bei neaiškios ekonominės politikos po rinkimų.
Vidutinis nedarbo lygis, banko prognozėmis, šiemet sieks 13,2 proc., o 2013-2014-aisiais sumažės iki atitinkamai 11, 5 ir 9,3 proc.
N. Mačiulis teigia, kad didžiausios Lietuvos vidinės rizikos susijusios su artėjančiais rinkimais ir politikų pažadais. Jis itin kritikavo politikų norus didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), neatsižvelgiant į pajamų apmokestinimą skirtingoms socialinėms grupėms.
„Labai sunku yra pasakyti, kokia turėtų būti optimali minimali alga, kai kai kurios ekonomikos teorijos siūlo tokių dalykų nereguliuoti. Žiūrint į perkamąją galią, kurią gali užtikrinti MMA, aišku, kad ji nėra adekvati“, - sakė N. Mačiulis ir pridūrė, kad pagrindinė to priežastis – per didelis mažiausias pajamas gaunančiųjų darbuotojų apmokestinimas.
„Reikėtų kalbėti ne apie MMA didinimą, bet žiūrėti, kokios yra priežastys, kad Lietuvoje vidutinis atlyginimas yra toks žemas, nes žiūrėdami į MMA ir vidutinio atlyginimo santykį, mes matome, kad Lietuva niekuo neišsiskiria iš kitų ES valstybių. Tačiau, jeigu žiūrime absoliutinį dydį, matome, kad tiek MMA, tiek vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra labai žemas. Tai yra iš dalies dėl to, kad darbo jėgos apmokestinimas yra neadekvatus, dėl to didelė dalis atlyginimo yra mokama neoficialiai“, - aiškino „Swedbank“ ekonomistas.
