Anot ekonomisto, itin didelei infliacijai didžiausios įtakos turėjo išaugusios naftos kainos.
„Jeigu šilumos kainų augimo tikėjomės – jos vasarį paaugo 10 proc., lyginant su sausiu, tačiau ko nenumatėme – tai, kad naftos kaina pasaulyje šoktels virš 100 dolerių už barelį, todėl dyzelino kaina yra maždaug 5 proc. didesnė negu sausį, o benzino – 3 proc. Toks spartus degalų kainų augimas iš esmės ir lėmė didesnę nei prognozavome infliaciją“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, anot jo, teks koreguoti ir metinės infliacijos prognozes.
„Panašu, kad oficialių institucijų ir mūsų sausį teiktos prognozės apie metinę 7,2 proc. infliaciją jau yra pasenusios. Dabar einam kažkur link 9 proc. ir gal daugiau“, – sakė T. Povilauskas.
Jo teigimu, kovo mėnesį šilumos kainos bus mažesnės, nes jos bus nustatytos pagal sausio kuro kainas, kurios buvo pigesnės nei gruodį, be to, tikėtina, kad Seimas pritars nuliniam PVM tarifui centralizuotai šilumai, todėl jei neatsiras papildomų veiksnių, infliacija turėtų stabilizuotis.
„Akivaizdu, kad kovą šilumos kaina bus mažesnė ir darys neigiamą įtaką infliacijai, todėl klausimas, kiek kiti veiksniai persipins ir galės ją paveikti, norėtųsi tikėti, kad turėsime panašią infliaciją, bet karas Ukrainoje gali keisti situaciją“, – sakė SEB ekonomistas.
Metinė infliacija vasarį, išankstiniais vertinimais, pasiekė 13,9 proc., o mėnesio – 1,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.
