Vienas iš septynių ekonomistų teigė, kad BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 1,4 proc., du prognozavo apie 2 proc., dar du – 2,6–2,7 proc. augimą, vienas nurodė, jog BVP augo 3,2 proc. Dar vienas analitikas prognozavo, kad ekonomika per metus traukėsi 0,5 procento.
„Vertinant pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių ir elektros suvartojimo rodiklius, galima daryti prielaidą, kad antrąjį 2022 metų ketvirtį, palyginti su antruoju 2021 metų ketvirčiu, Lietuvos ekonomika augo, bet augimo tempas buvo pastebimai lėtesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį“, – BNS sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Išsikvėpė vidaus paklausa
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad balandžio-birželio mėnesiais BVP rezultatą blogino išsikvėpęs vidaus paklausos augimas, mažmeninės prekybos sektoriaus rezultatai, aukšta infliacija. Visgi kai kurie sako, kad daugelis ekonomikos sektorių buvo itin atsparūs ir geopolitiniams iššūkiams, ir energijos krizei, ir besitęsiantiems tiekimo grandinės sutrikimams.
Bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, prognozavusi 2 proc. augimą, sako, kad pramonė antrąjį ketvirtį vis dar demonstravo atsparumą, tačiau karo kaimynystėje temdomi vartotojų lūkesčiai ir įsiplieskusi infliacija užgniaužė namų ūkių vartojimo plėtrą.
„Tą rodo porą mėnesių iš eilės, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, nebeaugančios mažmeninės prekybos apyvartos“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Agresorių kaimynystė ir karas pašonėje veikė ir įmonių plėtros planus, materialines investicijas. Tvyrantis neapibrėžtumas vertė verslus susilaikyti nuo investicijų į technologinį atsinaujinimą ir nekilnojamojo turto plėtros projektus. Tai turės nemenkos įtakos statybų ir nekilnojamojo turto sektorių rezultatams“, – pridūrė ji.
A. Izgorodinas, prognozavęs 1,4 proc. augimą, taip pat sako, kad antrąjį ketvirtį negatyviai nustebino mažmeninės prekybos dinamika, be to, pastaruoju metu matomas Lietuvos vartotojų nuotaikų pablogėjimas dėl kylančių kainų.
Jo teigimu, įtakos vartojimo sulėtėjimui Lietuvoje turėjo ir vis dažniau viešojoje matomos diskusijos apie artėjančią ekonominę krizę.
„Lietuvos banko duomenys rodo, kad šių metų gegužę Lietuvos gyventojų indėliai bankuose siekė 20 mlrd. eurų ir vis dar buvo 5 mlrd. eurų didesni nei prieš pat COVID-19 pandemijos pradžią, tačiau dėl augančio nerimo dėl artėjančios krizės dalis gyventojų, panašu, pradėjo fokusuotis į taupymą ir kaupia pinigų rezervus juodai dienai“, – sakė A. Izgorodinas.
Anot jo, Lietuvos BVP dinamiką neigiamai veikė ir palyginamoji bazė, kadangi 2021 metų antrąjį ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas siekė 8,6 procento. Tuo metu labiausiai BVP augimą palaikė eksportas.
Optimistiškiausią – 3,2 proc. – BVP augimą prognozavęs banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad kol kas daugelis ekonomikos sektorių buvo itin atsparūs.
„Gyventojų lūkesčiai šiek tiek sumažėjo, bet nei karas Ukrainoje, nei ketvirtį amžiaus nematyta infliacija didelių pokyčių vartotojų elgsenoje neatnešė. Statybų apimtys išaugo 4 proc., tikėtina, kad vis dar sparčiai augo kitos įmonių investicijos“, – BNS teigė jis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad maitinimo, apgyvendinimo, kultūros, meno, sporto renginių sektorius teigiamai prisidėjo prie BVP, tačiau šių sričių įtaka ekonomikai yra santykinai nedidelė. Transporto įtaka BVP buvo neigiama labiausiai dėl kritusio krovinių pervežimo geležinkeliais ir smukusios krovos Klaipėdos uoste.
Tuo metu analitikas Marius Dubnikovas mano, kad BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, smuko 0,5 procento. Anot jo žaliavų brangimas, darbo užmokesčio augimas ir pramonės užsakymų smukimas gali lemti susitraukimą antrąjį ir trečiąjį ketvirtį.
Mato recesijos galimybę
Dalis ekonomistų numato, kad antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos ekonomikos pokytis bus neigiamas. Be to, šeši iš septynių ekspertų įvardijo, kad šiemet Lietuvą gali ištikti recesija, tačiau kai kurie mano, kad ji bus techninio pobūdžio.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, ekonomikos augimas taps neigiamas pirmą kartą nuo 2020-ųjų antrojo ketvirčio.
„Ekonomikos nuosmukį lemia sustojęs namų ūkių išlaidų augimas, kurį smukdo itin aukšta infliacija. Pirmą kartą nuo 2012 metų realaus darbo užmokesčio augimas Lietuvoje tapo neigiamas – infliacija auga sparčiau nei darbo užmokestis, tad daugumos gyventojų perkamoji galia mažėja“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, ekonomikos augimą taip pat stabdo tebesitęsianti energetinė krizė, neigiamas tarptautinės prekybos balansas, kurį lėmė išaugusios energetinių prekių kainos bei išaugęs kelionių į užsienį srautas, tačiau vis dar žemi atvykstamojo turizmo srautai.
Pasak Ž. Maurico, Lietuvai recesijos išvengti nepavyks. Anot jo, pirmąjį pusmetį šalies ekonomika iš inercijos vis dar demonstruoja spartų ekonomikos augimą, tačiau antrajam pusmečiui ekspertas prognozuoja 0,5 proc. smukimą.
Pasak T. Povilausko, recesijos tikimybė didėja, tai labiausiai susiję su aukštomis gamtinių dujų ir elektros kainomis ir didėjančia grėsme dėl paties dujų pakankamumo kai kuriose ES šalyse žiemos metu.
„Jau nuo kovo teigiame, kad esame „techninėje recesijoje“, nes antrojo ir trečiojo ketvirčių ketvirtiniai BVP pokyčiai bus neigiami. O ar tai pavirs į tikrąją recesiją, kai pradeda augti nedarbas, daugiausiai priklausys, ar mūsų pagrindinės eksporto partnerės nukeliaus į tikrąją recesiją per artimiausią pusmetį – to tikimybė vis didėja“, – sakė T. Povilauskas.
A. Izgorodinas kalbėjo, kad recesija veikiau bus techninio pobūdžio – jos poveikis Lietuvos darbo rinkai bus minimalus: „Lietuvos ekonomika, skirtingai nuo 2008-2009 metų krizės, yra subalansuota, perkaitimo požymių nėra“.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, Lietuva šiemet patirs techninę recesiją, metų antroje pusėje net ir metinis BVP pokytis gali tapti neigiamas. Vis dėlto, nemaža dalis tokio rezultato yra dėl pernykštės itin aukštos palyginamosios bazės.
Tuo metu N. Mačiulis sako, kad recesija šiemet gali ištikti, tikimybė yra padidėjusi, bet kol kas tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus. Pasak jo, antrąjį šių metų pusmetį ir kitų metų pradžioje labiau tikėtina stagnacija arba lengvas nuosmukis.
„Pastaraisiais mėnesiais mažmeninės prekybos augimas sustojo, bet nuosmukio dar nėra. Lietuvos vartotojų entuziazmas iki šiol atrodė neišsemiamas, bet realybė irgi pasivis. Nors eksporto užsakymų lygis virs dar viršija ilgalaikį istorinį vidurkį, matomi pramonės augimo išsikvėpimo ženklai, o antrąjį šių metų pusmetį ji gali ir susitraukti. Dėl infliacinio šoko, sparčiai kylančių palūkanų normų, geopolitinių įtampų ir kitų priežasčių daugelyje Lietuvos eksporto rinkų matysime nebe klestėjimą, o stagnaciją ar net nuosmukį“, – teigė N. Mačiulis.
„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė sakė neprognozuojanti recesijos. Pasak jos, Europos Sąjungos ir Skandinavijos ekonomikoms išlaikant augimą, recesijos ir Lietuvoje neturėtų būti dėl stiprių tarpusavio prekybos srautų ir didelės Lietuvos gamintoju orientacijos į užsienio rinkas.
M. Dubnikovas kalbėjo, kad šiemet galima dviejų ketvirčių techninė recesija, tačiau kol kas Lietuvos ekonomika laikosi geriau nei buvo galima tikėtis.
„Ateityje bus matyti, kaip seksis Vakarams įveikti dujų trūkumo problemą. Būtent ją įvardinčiau kaip pagrindinę, nes Rusiją išnaudos visas galimybes spausti Europą per dujų tiekimą. Jei bus vidutinis susitraukimas vakaruose, mes galime išvengti rimtesnio stabtelėjimo“, – teigė jis.
Statistikos departamentas antrojo ketvirčio BVP pirmąjį įvertį skelbs penktadienį.
