Dėl koronaviruso pandemijos sukeltos situacijos buvo sulaukiama daugybės pranešamų apie didėjantį bedarbių skaičių, bankrutuojančias įmones ir gąsdinančius valstybių ūkių susitraukimo variantus.
Visgi po pirmojo akcijų kainų indeksų kritimo, jie gana greit grįžo į prieš tai buvusį lygį, o kai kurie net viršijo praėjusių metų. Ir nors dalis specialistų buvo nusiteikę optimistiškai staiga buvo sulaukta dar vieno akcijų kainų nuosmukio.
Pagrindiniai akcijų kainų indeksai birželio 11 d. smuko 5–7 proc. Toks smukimas yra didžiausias nuo šių metų kovo mėnesio vidurio.
Vienas pagrindinių indeksų „S&P 500“ smuko 5,9 proc., „Dow Jones Industrial Average“ indeksas, atspindintis pramonės sektoriaus akcijų kursus, krito 6,9 proc., „Nasdaq Composite“ – 5,27 proc. Be kita ko, šie svyravimai bent iš dalies atspindi ir Lietuvos gyventojų pensijų fonduose kaupiamo turto vertės pokyčius.
Užsienio žiniasklaidoje rašoma, kad tokį staigų akcijų pardavimą labiausiai nulėmė baimė dėl koronaviruso pandemijos, sugriovusios ekonomiką, atgimimo. Pavyzdžiui, kelios JAV valstijos, tokios kaip, Aliaska, Arizona, Kalifornija, Oregonas, Teksasas, kurios atsidarė prieš kelias savaites, dabar praneša apie didėjančius infekcijų ir hospitalizavimo skaičius.
Visgi kiti tikina, kad koronaviruso atvejai šiomis dienomis nebuvo neįprastai didesni, nei pastarąsias savaites. Todėl manoma, kad tokį staigų akcijų kainų kritimą labiau lemia rinkoje vyraujanti nuotaika.
Kritimą lėmė kelios priežastys
Gana staigus akcijų kainų kritimas labiausiai siejamas su antrosios koronaviruso bangos baime, tačiau ekonomistas, finansų analitikas Marius Dubnikovas tikina – akcijų kainų kritimą paskatino kelios skleidžiamos žinutės.
„Viena jų – JAV centrinio banko išplatintas pranešimas, kad palūkanos bus žemos iki 2022 m. Žmonės suprato labai paprastai, kad padėtis yra gana įtempta ir priemonių reikės labai ilgai – 2,5 metų.
Nors žemos palūkanos turėtų tarnauti akcijų kainų kilimui, tai suveikė priešingai – žmonės nusprendė pasitraukti iš akcijų rinkos. Kitas dalykas tas, kad daugiausia pasitraukti nutarė tie, kurie pakankamai daug uždirbo, nes nuo kovo vidurio kainos kilstelėjo 40 proc., taigi ši korekcija galiausiai turėjo įvykti“, – sako M. Dubnikovas.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad didelę įtaką padarė prastesnės, nei buvo tikimasi, ekonominės prognozės:
„Akcijos buvo užbėgę įvykiams už akių, nes buvo tikimasi V formos ekonominės recesijos, tačiau šalto dušo užpylė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozės ir JAV centrinis bankas, kuris dar kartą pareiškė, kad nuosmukis labiau primins U formos recesiją, o ji bus gilesnė ir ilgesnė, nei daugelis investuotojų tikisi.
Tiesa, jis teigia, kad įtaką daro ir koronaviruso atvejų skaičiaus nestabilumas, o kai kuriose pasaulio valstybėse ir pastebima tam tikra, kad ir maža, antroji viruso banga. Anot jo, visos šios naujienos akcijų indeksus nuleido ant žemės, tačiau tai buvo tam tikra korekcija, nes pastarąsias savaites akcijų rinkose buvo matomas pernelyg didelis optimizmas.
Stebina ne kritimas, o buvęs kilimas
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis komentuodamas dabartinę akcijų kainų situacija tikina, kad toks indeksų smukimas neturėtų stebint, ypač atsižvelgiant, kad pasaulio valstybės išgyvena krizę. Tačiau atkreipia dėmesį, kad iki šiol buvęs akcijų kainų indeksų kilimas išties yra stebinantis reiškinys.
Jis pastebi, kad daugelis akcijų kainų indeksų buvo pakilę iki aukščiausio lygio nuo šių metų pradžios, o pavyzdžiui, „Nasdaq“ indeksas apskritai buvo pakilęs į rekordines aukštumas.
„Atrodo, lyg pasaulyje nebūtų jokios krizės, lyg nebeplistų virusas, o gyventojų vartojimas ir nedarbo lygis būtų grįžęs į prieškrizinį lygį.
Investuotojai visiškai ignoravo makroekonomines naujienas ir pastarąjį mėnesį labai entuziastingai pirko akcijas. Tačiau anksčiau ar vėliau toks akcijų kainų smukimas turėjo įvykti, nes ekonominės problemos daugelyje pasaulio valstybių niekur nedingo, nedarbo lygis išlieka aukštas ir natūralu, kad įmonių pajamos ir pelningumas kurį laiką bus sumažėję. Tai turėtų atsispindėti ir akcijų kainose, ko pastaruoju metu visai nebuvo“, – komentuoja N. Mačiulis.
Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl akcijų rinkose pastaruoju metu vyravo euforija, buvo centrinių bankų vaidmuo labai aktyviai spausdinant pinigus, nustatant nulines ar neigiamas palūkanas.
„Viena vertus, tai labai sumažino alternatyvas, kur investuotojai galėjo nukreipti savo santaupas, kita vertus, buvo manoma, kad tai tam tikras saugiklis, kuris neleis finansiniams aktyvams per daug kristi ir tokiu būdu užtikrins apsisaugojimą nuo bet kokių ekonominių ar kitų problemų. Prie tokių prielaidų susiformavo nemaža euforija tarp investuotojų ir akcijų kainos buvo nepagrįstai pakilusios“, – sako ekonomistas.
Ateitis – neaiški
Tai, kokia situacija akcijų rinkoje bus ateityje, ekonomistai nėra užtikrinti. Anot jų, per pandemiją susiklosčiusi situacija yra išskirtinė, o investuotojai dažniau remiasi emocijomis, bet ne logika.
„Pastaruoju metu neveikia jokie fundamentalūs veiksniai, kurie galėtų turėti įtakos akcijų kainoms. Dabar čia tarpusavyje veikia tik dvi jėgos – euforija ir baimė. Pastaruoju metu stipriau veikia euforija ir noras spekuliuoti, todėl sunku prognozuoti, kur bus akcijų kainos po savaitės ar mėnesio tokioje aplinkoje, nes mes matome unikalių pavyzdžių.
Pavyzdžiui, įmonės, paskelbusios bankrotą, akcijų kainos nukrenta iki beveik 0, bet po to, per kelias savaites pakyla 10 kartų – nuo 50 centų iki 5 dolerių už akciją. Manau šis pavyzdys labai gerai iliustruoja, kad racionalumo akcijų rinkose ir kažkokių fundamentalių vertės nustatymo principų ar logikos liko labai nedaug“, – svarsto „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.
Jis teigia, kad šiuo metu vyksta emocinis karas tarp euforijos ir baimės, tačiau nestebintų, jeigu po šio staigaus akcijų kainų nukritimo, jos vėl pradėtų kilti.
„Kaip ir sakiau, logikos čia per daug nėra – tik noras spekuliuoti ir greit praturtėti“, – sako N. Mačiulis.
Ž. Mauricas teigia, kad įžengėme į zoną, kurioje niekada nesame buvę, nes rinkas veikia nebe fundamentalūs veiksniai, bet centrinių bankų retorika, iš dalies Vyriausybių – ekonomikos skatinimas ir epidemiologinė situacija.
„Finansų rinkų dalyviai, tradiciniai investuotojai nėra įpratę prie tokios situacijos ir dėl to tas kintamumas akcijų rinkoje gali būti daug didesnis, nei buvo anksčiau. Tradiciniai veiksniai: ekonominiai rodikliai, įvairūs lūkesčiai ir įmonių rezultatai dabar yra nustumti į antrą planą“, – teigia Ž. Mauricas.
Anot jo, sunku prognozuoti, kokie pokyčiai laukia akcijų rinkoje, tačiau tikėtina, kad bus sulaukiama akcijų burbulų:
„Kol mes matysime prastus ekonomikos rezultatus ar prognozes ir kol bus įtempta epidemiologinė situacija, tol laikysis toks balansas, kai situacija pradės gerėti – tada yra didelė burbulo tikimybė.“
Visgi M. Dubnikovas laikosi kiek kitokios nuomonės ir sako, kad galima tikėtis ir dar didesnio akcijų kainų kritimo:
„Supraskime, kad virusas niekur nepasitraukė, pradės plaukti prasti duomenys ir akcijų kainos gali nebestiprėti. Tai šiuo atveju finansų rinkose reikia būti gana atsargiems ir jei norima investuoti, geriau tai daryti dalelėmis, periodiškai ir taip valdant riziką, o ne bandant pagauti bangą iš karto.“
