Penktadienį prezidentūroje apie tai diskutavo Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko, darbuotojų ir verslo atstovai. Po susitikimo jie pasidalijo savo pastebėjimais.
Šalies ekonomikai šiemet patiriant ekonomikos nuosmukį, Vyriausybės parengta mokesčių reforma turėtų atitikti dabartines ekonomikos realijas, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Mes turime reformą, kuri buvo gana ilgai rengta ir kol jos projektas pasiekė dienos šviesą, Lietuva paniro į tam tikrą recesiją“, – teigė jis.
Anot patarėjo, mokestiniai pokyčiai neturėtų paveikti Lietuvos vidurinės klasės – jai mokesčiai neturėtų didėti.
„Reikėtų žiūrėti į atnaujintą mokesčių reformą jau per jos įtaką viduriniajai klasei, tai yra, kad viduriniajai klasei mokesčiai neturėtų didėti, vidurinė klasė yra ta žmonių grupė, kuri padeda valstybėms taip pat išlipti iš recesijos, tai irgi yra ekonomikos pagrindas“, – sakė prezidento patarėjas.
Tačiau V. Augustinavičius sako, kad Vyriausybės siūlomi investicijų skatinimo būdai turėtų būti svarstomi.
„Yra tam tikri mokestiniai pakeitimai, kurie turėtų būti svarstomi, ypač dabar, recesijos akivaizdoje. Tai yra ir mokesčio pelno paskatos investicijoms, ir momentinis nusidėvėjimas, ir ypač priemonės smulkiam ir vidutiniam verslui yra numatytos. Visa tai, prezidento nuomone, turi būti diskutuojama“, – sakė V. Augustinavičius.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį teigė nepritariantis valdančiųjų siūlymui didinti apmokestinimą individualia veikla užsiimantiems žmonėms nuo 15 iki 20 proc.
Šalies ekonomikai šiemet patiriant recesiją Vyriausybės parengta mokesčių reforma pablogintų šalies investicinį klimatą, todėl ją reikėtų atidėti, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Jo teigimu, tam pritaria ir kitos verslo bei darbdavių organizacijos.
„Jeigu mokesčių reforma yra pateikiama taip, kad arba viskas, arba nieko, tai mūsų visos verslo organizacijos (...) visgi pasisako, kad jeigu viskas arba nieko – geriau dabar nieko, atidėti tą reformą, nes jos įvedimas tiesiog pablogintų sparčiai investicinį klimatą Lietuvoje“, – po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko (LB), darbuotojų ir verslo atstovais penktadienį žurnalistams sakė V. Janulevičius.
„Mūsų noras yra Lietuvoje išlaikyti kuo daugiau lietuviško kapitalo, kad jis neišeitų į kitas šalis, lygiai taip pat, kad užsienio kapitalas toliau važiuotų į Lietuvą, nes jeigu jis važiavo su dabartinėmis paskatomis, tikėtina, kad padidinus mokestinę naštą jis sustos“, – pridūrė LPK prezidentas.
Tuo metu profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad ekonomikos nuosmukio metu siekiant išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus valstybė turėtų iš dalies apmokėti jų prastovas ir skirti lėšų gerinti jų kvalifikaciją.
„Mūsų pasiūlymas, kad pasinaudoti tuo keliu, kuriuo jau naudojomės kovido metu, – bent dalinai padėti įmonėms apmokėti prastovas ir skirti pinigų darbuotojų kvalifikacijai“, – penktadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Krupavičienė.
Anot jos, šiuo metu didžiausias nerimas jaučiamas tekstilės, baldų įmonėse, drabužių siuvimo fabrikuose.
„Įmonės išnaudoja tai, kad darbuotojai turi eilinių atostogų, bet išnaudojus tą visą potencialą, ką įmonės darys toliau, mums tai kelia rūpestį“, – sakė K. Krupavičienė.
„Mums reikia skubių priemonių, nes šiuo metu darbuotojai gauna ne tokius didelius atlyginimus, kad jis turėtų santaupų. Kad neprarastume tų žmonių, pavyzdžiui, siuvėjų, baldininkų, tai kvalifikuoti darbuotojai, mes juos prarasime, jie emigruos, tai ką tada darysime“, – teigė ji.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. pirmąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas siekė 15,8 mlrd. eurų.
Palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –3 proc. Palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, Lietuvos ekonomika susitraukė 3,7 proc.
Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai Lietuvos ekonomika traukiasi.
Mūsų šalies ūkio nuosmukis pirmą metų ketvirtį yra didžiausias iš visų ES šalių.
