Euro zonos centrinis bankas nuo praėjusių metų didino bazines palūkanų normas beprecedenčiu tempu, kovodamas su didėjančiomis energijos ir maisto sąnaudomis, ir beveik neabejojama, kad šiandien žengs šį žingsnį septintą kartą iš eilės.
Analitikai, atsižvelgdami į tai, jog infliacija vis dar išlieka aukšta, diskutavo, ar ECB padidins palūkanų normas dar puse procentinio punkto, kaip tai padarė per tris ankstesnius posėdžius, o galbūt apsiribos ketvirtadaliu procentinio punkto.
Visgi dauguma analitikų dabar linkę manyti, jog 26 narių Valdančioji taryba pasirinks antrąjį variantą.
„Tikėtina, kad dauguma ECB narių jausis patogiau, jei pagrindinės palūkanų normos būtų padidintos mažiau“, – pažymėjo DWS ekonomistė Ulrike Kastens.
Tačiau analitikė taip pat prognozavo, kad po gegužės mėnesio „tikėtina, palūkanų normų didinimas toliau bus svarstomas“.
ECB sprendimas bus priimtas kitą dieną po to, kai JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) dešimtą kartą iš eilės padidino bazinę palūkanų normą ketvirtadaliu procentinio punkto.
Nors ECB, kuris pradėjo palūkanų normų didinimo kampaniją vėliau nei FRS, greičiausiai laikysis dabartinės krypties, JAV centrinis bankas jau pranešė, kad, atsižvelgiant į tolesnius ekonominius duomenis, gali nuspręsti sustoti.
ECB nuo praėjusių metų liepos mėnesio palūkanų normas padidino 3,5 procentinio punkto.
Šiuo metu pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis siekia atitinkamai 3,5, 3,75 ir 3 procentus.
„Ne laikas sustoti“
Infliacija, kurią paskatino kylančios energijos, šovusios į aukštumas po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, euro zonoje išlieka didelė ir gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį.
Nepaisant ECB pinigų politikos griežtinimo, euro zonoje metų infliacija balandžio mėnesį pakilo iki 7 proc. ir tai buvo pirmasis infliacijos ūgtelėjimas po penkis mėnesius iš eilės trukusio mažėjimo.
Kovą fiksuota 6,9 proc. siekusi metų infliacija. Pikas buvo pasiektas spalį, kai rodiklis sustojo ties 10,6 proc. riba.
Visgi įdėmiai stebima pagrindinė infliacija, neapimantinepastovių maisto ir energijos kainų, kovo mėnesį šiek tiek sumažėjo iki 5,6 proc., palyginti su 5,7 proc. rodikliu vasario mėnesį.
Tai buvo pirmasis mažėjimas per kelis mėnesius ir galimas lūžio taškas, suteikiantis argumentų tiems, kurie ragina didinti palūkanų normas pamažu.
Agresyvios palūkanų normų kėlimo kampanijos poveikis taip pat jau yra juntamas – šią savaitę atlikta apklausa parodė, kad euro zonos bankai pirmąjį ketvirtį smarkiai sugriežtino skolinimo kriterijus, o paskolų paklausa gerokai sumažėjo.
Šie duomenys taip pat galėtų paskatinti ECB lėtinti tempą, nes pinigų politikos formuotojai priversti laviruoti plonyte riba, skiriančią kovą su aukštomis kainomis ir staigų ekonomikos nuosmukį.
Nerimas dėl bankų sektoriaus ir pinigų politikos griežtinimo poveikio skolintojams dar labiau sustiprėjo šią savaitę, kai JAV pranešė apie dar vieno banko žlugimą.
JAV institucijos pirmadienį paskelbė, kad žlugo dar vienas šalies bankas – „First Republic Bank“, kurį perėmė „JPMorgan Chase“.
Kovo krito kiti trys regioniniai bankai, o Europoje paskelbta apie Šveicarijos banko „Credit Suisse“ perdavimą varžovui UBS.
Visa tai sukėlė sumaištį rinkose.
Nors ECB tvirtina, kad euro zonos bankai gali susidoroti su bet kokiais sukrėtimais, pastarojo meto įvykiai gali paskatinti pinigų politikos formuotojus susimąstyti apie palūkanų kėlimo kampanijos keliamas rizikas.
Nepaisant to, centrinio banko pareigūnai neseniai pakartojo, kad infliacija tebėra per didelė, todėl reikia imtis tolesnių veiksmų.
ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as (Filipas Leinas) praėjusią savaitę pareiškė, kad šiuo metu yra „netinkamas laikas“ nutraukti bazinių palūkanų normų didinimą.
Dabartiniai duomenys „rodo, kad turėtume vėl kelti palūkanas“, pažymėjo Ph. Lane'as.
„Šiuo metu vis dar netinkamas laikas sustoti“, – teigė jis interviu, paskelbtame ECB svetainėje.
Banko „KfW“ vyriausioji ekonomistė Fritzi Koehler-Geib (Frici Kioler-Geib) teigė, kad kol nepasireikš „tvari pagrindinės infliacijos mažėjimo tendencija“, ECB vargu ar svarstys galimybę nutraukti didinimo ciklą.
„Mes vis dar esame toli nuo to“, – pridūrė analitikė.
