Ši Frankfurte įsikūrusi institucija savo pagrindinių palūkanų nekeičia nuo 2023 m. spalio. Iki tol ECB vykdė beprecedentę normų didinimo kampaniją, kad galėtų sutramdyti aukštą infliaciją.
Banko vadovė Christine Lagarde po praėjusį mėnesį vykusio posėdžio sakė, kad Valdančiosios tarybos nariai dar nėra „pakankamai įsitikinę“ dėl infliacijos, jog jau galėtų svarstyti galimybę atlaisvinti vadeles.
Vėliau argumentai už palūkanų normų sumažinimą sustiprėjo, nes infliacija euro zonoje kovą sumažėjo labiau, nei tikėtasi, ir pasiekė 2,4 proc. – šis įvertis yra netoli ECB nustatyto 2 proc. tikslo.
Tačiau kurso pakeitimas jau šią savaitę yra labai mažai tikėtinas. ECB pareigūnai yra ne kartą sakę, kad laukia duomenų, kurie nebus pasiekiami iki jų posėdžio birželio 6 d.
Tad šį ketvirtadienį įvyksiantis ECB posėdis „atrodo kaip įžanga į dar vieną pinigų politikos lūžio tašką euro zonoje: paskutinis sustojimas prieš apkarpymą“, pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis.
