Pinigų politikos formuotojai perspėjo, kad toks žingsnis gali būti per ankstyvas ir gali trukdyti arba atitolinti infliacijos grįžimą prie siektino tikslo.
Be to, ECB išreiškė nedidelį susirūpinimą dėl to, kad finansų rinkose dominuojanti nuomonė apie neva tikėtinus kelis bazinių palūkanų mažinimus šiais metais gali turėti neigiamų padarinių tuo atveju, jie šios viltys nepasiteisintų.
Per pastarąjį ECB pinigų politikos svarstymo posėdį beveik prieš mėnesį buvo nuspręsta bazines palūkanas palikti aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje, pakartojant įsipareigojimą jas aukštumose išlaikyti tiek laiko, kiek prireiks infliacijai euro zonoje grąžinti prie 2 proc. tikslinės ribos.
Euro zonos pinigų politikos formuotojai 15 mėnesių trukusį jos griežtinimą rekordine sparta sustabdė pernai spalį.
Eurostato duomenimis, metų infliacija euro zonoje sausį sulėtėjo iki 2,8 proc., o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius – iki 3,3 proc., pasiekdama žemiausią lygį nuo 2022-ųjų kovo.