Anot vežėjų, Baltarusijos pasienyje šiuo metu yra įstrigusios 778 Lietuvoje registruotos transporto priemonės, aljansui tarp jų priklauso 120.
„Pirmas klausimas kilo, kodėl valstybės institucijos dar neturėjo šitos informacijos, nes Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar muitinė turi realiai matyti iš Lietuvos ar į Lietuvą, (…) todėl ta komunikacija ir informacija apie 5–6 tūkst. transporto priemonių buvo neteisinga nuo pat pradžių“, – Seimo liberalų frakcijos posėdyje ketvirtadienį sakė P. Drižas.
„Kaip kai kurios kitos asociacijos skelbė, mes sakėme, kad tai nerealūs skaičiai, tiek Lietuvos transporto priemonių Baltarusijoje nėra“, – pridūrė jis.
Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ anksčiau teigė, kad pasienyje gali būti įstrigę apie 4,5 tūkst. Lietuvoje registruotų vilkikų ir puspriekabių.
Vėliau vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad tikrieji skaičiai gali siekti apie tūkstantį vilkikų.
Kaip skelbta, Vilniaus oro uosto veiklą ėmus trikdyti kontrabandinių iš Baltarusijos leidžiamų oro balionų antplūdžiams, Lietuvos Vyriausybė prieš kelias savaites nusprendė mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.
P. Drižas pažymėjo, kad asociacijai priklausančios vežėjų bendrovės nuo pat pradžių palaikė tokį Vyriausybės sprendimą, tačiau iš institucijų pasigedo sklandesnės komunikacijos.
„Taip, buvo viešų pranešimų apie galimą sienos uždarymą kaip atsaką į hibridinę ataką ir mes nekvestionavom visiškai šito valstybės sprendimo, nes mes irgi esame visuomenės dalis“, – sakė TTLA vadovas.
„Čia nėra atskirai verslas, nėra vežėjai ir Lietuvos visuomenė, mes esam visuomenės dalis, kuri atsakinga už didelę dalį Lietuvos ekonomikos, natūraliai, mes irgi reaguojame kaip visuomenė, mums saugumas (…) Lietuvoje yra svarbiausia“, – aiškino jis.
Anksčiau premjerė Inga Ruginienė sakė, kad transporto įmonės turėjo laiko pasiruošti sienos su Baltarusija uždarymui, teigė, kad santykių su Baltarusija arba jai ir Rusijai prijaučiančioms šalims turintis verslas turi įsivertinti rizikas.
P. Drižo teigimu, Vyriausybei dėl planų uždaryti sieną su vežėjais reikėjo komunikuoti tiesiogiai, o ne viešais pareiškimais žiniasklaidoje.
„Kai valstybės komunikacija yra tokia, kad „vežėjai, jūs patys turėjot suprasti“, mes sakome – mes veikiame pagal teisinį algoritmą tokį, koks yra galiojantis šiandien dienai. (…) Vieši pranešimai spaudoje, kad mes galbūt uždarysime sieną, nesąlygoja mūsų veiklos, kad visi Lietuvos vežėjai 800 vilkikų staigiai nukreips (transporto grandines – ELTA) kažkur nebe per Baltarusiją“, – teigė P. Drižas.
„Rizikas ten, važiuodami tranzitu per tą teritoriją, vežėjai prisiėmė, (…) bet niekas neprisiėmė ir neįvertino rizikų tokių, kokių mes galėjo sulaukti iš mūsų valstybės, kad siena bus uždaryta“, – aiškino jis.
Vežėjai toliau skaičiuoja nuostolius
Vežėjų atstovas pabrėžė, kad, skirtingai nei įsivaizduojama visuomenėje ar tarp politikų, Lietuvos transporto įmonės užsiima ne prekyba su Baltarusija, o tranzitu tarp Centrinės Azijos ir Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Mes dalyvaujame logistinėje grandinėje, kuri yra labai ilga, labai sudėtinga ir prekybos grandinė yra tarp Kinijos gamintojo ir Belgijos gavėjo, mes esame tame taške, kai mes suteikiame pervežimo paslaugą Kinijos klientui, Belgijos klientui, bet tai nėra Baltarusijos klientas, tą reikia atskirti“, – teigė P. Drižas.
„Tos transporto priemonės per tą teritoriją vyksta tranzitu – nėra, kad jos paskrovė rusišką, baltarusišką krovinį ir veža jį į Lietuvą“, – pridūrė jis.
P. Drižas taip pat teigė, kad Lietuvos transporto įmonių klientai yra tarptautinės grupės, pavyzdžiui, yra ispanų drabužių prekių ženklas „Zara“.
„Ten ne kažkokios paletės plytelių važiuoja, tai tikrai pasauliniai klientai, kurie dabar kelia klausimus ir mes atsakymus duodam tokius – ne mes, vežėjai, uždarėme sieną, bet situacija dabar yra tokia, pakentėkime“, – sakė jis
TTLA duomenimis, Baltarusijos kryptimi veikia iki 1 proc. Lietuvos vežėjų, kai visą šalies kelių transporto parką sudaro apie 68 tūkst. vilkikų registracijų Lietuvoje ir dar apie 12 tūkst. registracijų Lenkijoje ir kitose šalyse.
Pasak jo, vežėjai skaičiuoja patiriamus nuostolius ir sieks, kad jie būtų atlyginti, nors kol kas nėra aišku, iš ko reikėtų reikalauti žalą kompensuoti.
„Mes turime savo skaičiavimus (dėl nuostolių – ELTA), skaitliukas sukasi – kaip ir kam bus išstatyta sąskaita, šiai dienai tikrai dar nepasakysiu, bet turbūt aišku, kad kažkam ji bus išstatyta. Aš turbūt čia ir pabaigsiu – nepasakysiu, kad Lietuvos Vyriausybei ar Baltarusijos pusei, turbūt tas klausimas apie tai, kad Baltarusijos pusei mes apskritai kažkokią sąksiatą išstatysim, yra toks hipotetinis“, – teigė P. Drižas.
Anot jo, TTLA atstovauja 26 vežėjų įmonėms, kurios apima apie 80 proc. visos 6,5 mlrd. eurų vertės Lietuvos kelių transporto apyvartos.
Iki tūkstančio transporto priemonių pasienyje užstrigo po to, kai Lietuvai uždarius sieną Baltarusijos autokratinis lyderis Aleksandras Lukašenka spalio pabaigoje pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė šalies teritorijoje važinėti sunkvežimiais ir traktoriais, registruotais kai kuriose ES šalyse, tarp jų – Lietuvoje ir Lenkijoje.
Baltarusija taip pat pranešė, jog pasienyje užstrigę ir į Lietuvą patekti negalintys vilkikai bus perkelti į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles bei apmokestinti.
