Skaitytojas Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) portalui tv3.lt papasakojo, kad dėl labai aiškios priežasties – mažesnių mokesčių – norėjo išsiimti būtent verslo liudijimą.
„Ta veikla, kurią noriu vykdyti, tikrai yra norint pasirinkti individualios veiklos pažymą. Bet, norint verslo liudijimo, tos veiklos – kur kas siauresnės, ir nežinau, ar galiu tą veiklą tiesiog pritempti?“ – rašė vyriškis.
Jis teiravosi, ar už tai, kad pasirenki ne tokią tikslią veiklą arba tik iš dalies tikslią, gali kas nors grėsti: „Suprantu, kad, jei dirbi autoservise, o pasirenki kirpėjos veiklą, turbūt nebus labai gerai.
Bet, jeigu tos veiklos – tos pačios rūšies? Gal į kalėjimą už tai nesodina.“
Su verslo liudijimu – tik tam tikros ribotos veiklos
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Inga Gedminienė nurodė, kad gyventojas gali užsiimti bet kokia įstatymu nedraudžiama veikla, jeigu Lietuvos teisės aktuose nenustatyta, jog verčiantis atitinkamos rūšies veikla būtina įsteigti juridinį asmenį.
Anot jos, gyventojas gali vykdyti neribotą veiklų skaičių. O nusprendęs vykdyti tam tikros rūšies veiklą, gyventojas turėtų savarankiškai išsiaiškinti šią veiklą kuruojančiose institucijose apie reikalavimus jo norimai vykdyti veiklos rūšiai bei pasirūpinti visais veiklos vykdymui reikalingais leidimais, jeigu tokie yra reikalingi.
„Įvertinęs visus „pliusus“ ir „minusus“, nuspręsti, kurią veiklos formą rinktis, turi pats veiklą vykdantis gyventojas, pasižiūrėjęs, ar jo veikla gali būti vykdoma viena ar kita savarankiško darbo forma: individualia veikla su pažyma ar verslo liudijimu“ – dėstė pašnekovė.
Ji pažymėjo, kad su verslo liudijimu galima užsiimti tik tam tikromis veiklų rūšimis, kurių sąrašas yra ribotas. Pavyzdžiui, negalima teikti paslaugų ir parduoti savo gamybos prekių įmonei, jei įmonės ir gyventojo veiklos – tapačios.
O visas 86 veiklas, kurias galima vykdyti pagal verslo liudijimu, galima vykdyti ir su individualios veiklos pažyma.
Tad, jeigu verslo liudijimo veiklų sąraše nėra tinkamos veiklos, pasak I. Gedminienės, teks rinktis kitą veiklos formą – darbą su individualios veiklos pažyma arba įmonės steigimą.
Veiklos rūšis su individualios veiklos pažyma galima rasti čia, su verslo liudijimu – čia. O pasitikslinti galima Valstybės duomenų agentūroje tel. +370 613 31 730 arba el. p. [email protected].
Jei veikla – ne ta, skaitoma, kad ji – neregistruota
Pasak VMI atstovės, pats gyventojas yra atsakingas už pasirinktos vykdyti veiklos atitikimą tą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms: „T. y., pildant prašymą gyventojas gali nurodyti bet kokią veiklą, kurią galima pasirinkti iš sąrašo.
Registruojant veiklą (VL ir IDV su pažyma) VMI nežino, kokią veiklos rūšį gyventojas numato vykdyti ir tuo metu to sužiūrėti negali, tačiau atitikimą patikrinti galima vėliau, kai gyventojas jau vykdys veiklą.“
I. Gedminienė pateikė pavyzdį iš praktikos, kai gyventojo pasirinkta veikla buvo naudingesnė mokestine prasme, tačiau neatitiko faktiškai atliekamų darbų.
Gyventojas, vykdantis veiklą statybų sektoriuje (apdailininkas), įsigijo verslo liudijimą veiklai „Specialieji statybos darbai, išskyrus pastatų ir kitų statinių apdailos ir remonto darbus“, nors faktiškai buvo vykdoma veikla „Statybos baigimas ir apdaila“, kuri gali būti vykdoma tik su individualios veiklos pažyma (nuo 2020–07–01 ši veikla su verslo liudijimu – negalima).
Anot specialistės, kontrolės veiksmų metu nustačius, kad gyventojas su paminėtu verslo liudijimu atlieka statybų apdailos darbus, laikoma, kad gyventojas vykdo veiklą jos neįregistravęs.
Taigi, jei VMI, vykdydama kontrolės veiksmus, nustatys, kad gyventojas vykdo nustatyta tvarka neįregistruotą veiklą, t. y. faktiškai vykdo kitą veiklą, nei yra įregistravęs, gyventojams taikoma administracinė atsakomybė: įspėjimas arba bauda iki 390 eurų.
Pašnekovė pridūrė, kad nuo pajamų, gautų iš neregistruotos veiklos, apskaičiuojami ir visi privalomi mokesčiai net ir tais atvejais, kai gyventojas nėra įvykdęs pareigos, t. y., nėra informavęs VMI apie pradedamą vykdyti individualią veiklą.
Kiek sutaupoma su verslo liudijimu ir kaip skaičiuojamos baudos
VMI atstovė nurodė tariamą pavyzdį su kirpėjos veikla, iš kurios gyventoja per 2023 m. gavo 24 tūkst. eurų pajamų.
I. Gedminienės aiškinimu, jeigu ji dirbtų pagal verslo liudijimą, sumokėtų 684 eurus gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 703 eurus privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir 879 eurus valstybinio socialinio draudimo (VSD).
O jeigu dirbtų su individualia veikla pagal pažymą, sumokėtų 840 eurų GPM, 1055 eurus PSD ir 1893 eurus VSD.
Tai reiškia, pasirinkęs verslo liudijimą asmuo sutaupytų 1522 eurus.
Vis tik specialistė atkreipė dėmesį – jei VMI mokestinio patikrinimo metu nustato, kad gyventojas neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį, nustatomos baudos dydis yra nuo 20 iki 100 proc. trūkstamos mokesčio sumos.
O, jeigu per 5 metų laikotarpį asmeniui jau buvo paskirta bauda už to paties mokesčio įstatymo (šiuo atveju, GPMĮ) pažeidimą, ji yra dvigubinama.
Taigi, grįžtant prie kirpėjos pavyzdžio, jei žmogus, tarkime, nelegaliai pasirinko verslo liudijimą ir dėl to sumokėjo 1522 eurais mažiau, nei turėjo, bauda sieks nuo 304 (20 proc. trūkstamos mokesčio sumos) iki 1522 (100 proc. trūkstamos mokesčio sumos) eurų.
Jei asmuo jau buvo gavęs bauda, tada ši sieks 608–3044 eurus.
Papildomai, už patį sukčiavimo faktą, gali būti dar skiriama ir anksčiau minėta bauda iki 390 eurų.
„Ši nauja MAĮ nuostata taikoma pažeidimams, padarytiems nuo 2023–05–01. Laiku nesumokėjus mokesčio, gyventojui apskaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną ir jie pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis privalėjo būti sumokėtas“, – akcentavo I. Gedminienė.
Savarankiškų veiklų mokesčiai ir jų skaičiavimas
VMI atstovė primena, kad gyventojai, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą ar įsigiję verslo liudijimą, kiekvienais metais iki gegužės 1 d. turi pateikti GPM deklaracijas. Deklaraciją pateikti būtina net ir tuo atveju, jei per mokestinį laikotarpį iš veiklos negauta jokių pajamų.
Jei gyventojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą, kasmet jis turi deklaruoti pajamas ir atitinkamai sumokėti apskaičiuotą GPM.
I. Gedminienės aiškinimu, GPM dydis priklauso nuo uždirbtų apmokestinamųjų pajamų. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus, t. y. visas veiklai vykdyti patirtas išlaidas.
„Kai apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per metus, taikomas 5 proc. tarifas, o viršijus minėtą sumą, tarifas didėja nuo 5 iki 15 proc. ir apskaičiuojamas pagal atitinkamas formules.
Apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 tūkst. eurų per metus taikomas nekintantis 15 proc. pajamų mokesčio tarifas“, – vardijo pašnekovė.
Kalbėdama apie verslo liudijimą VMI atstovė išskyrė, kad dirbant pagal jį reikia mokėti fiksuoto dydžio GPM, kuris, atvirkščiai nei dirbant su individualios veiklos pažyma, nekinta nuo gaunamų pajamų. Nebent pajamos viršija 45 tūkst. eurų per metus.
Tuomet šią sumą viršijančios pajamos yra apmokestinamos kaip dirbant su individualios veiklos pažyma.
Ji nurodė, kad vykdant veiklą su verslo liudijimu, mokesčio tarifas priklauso nuo veiklos srities ir vykdymo teritorijos, kurioje veikti ruošiasi gyventojas, o šiuos tarifus nustato miestų savivaldybės.
I. Gedminienė pridūrė, kad užsiimant abiem veiklomis dar reikia susimokėti PSD ir VSD įmokas „Sodrai“.
„Jei gyventojas teikia paslaugas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) požiūriu Lietuvoje ir per paskutinius 12 mėn. jo pajamos viršija 45 tūkst. eurų ribą, jam gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje, skaičiuoti ir mokėti PVM į LR biudžetą.
Kai gyventojas elektronines paslaugas teikia PVM požiūriu užsienio šalyse, jam su PVM susijusių prievolių (prievolė registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti PVM) gali atsirasti užsienio šalyse“, – paminėjo VMI atstovė.
