Štai viename iš socialinių tinklų vilnietė teiravosi, kur ir kaip susirasti aukštos kvalifikacijos darbą, kuriame darbdavys nereikalautų dirbti viršvalandžių.
„Esu finansų specialistė, mano atlyginimas į rankas dažniausiai siekia 2 tūkst. eurų. Taigi, dėl atlyginimo nesiskundžiu, tačiau labai dažnai darbdavys reikalauja dirbti viršvalandžius, nors juos ir apmoka, tačiau nenoriu taip dirbti.
Turiu šeimą, du vaikus. Todėl visą laisvą laiką noriu skirti jiems. Negi neįmanoma susirasti darbą, kuriame nebūtų viršvalandžių?“ – svarstė moteris.
Norint didelio atlyginimo privaloma dirbti ilgiau?
Didelė dalis komentatorių tikino, kad didelė alga iš tiesų esą reikalauja pasiaukojimo dėl darbo.
„Tikrai ne visi gauna 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tai nėra vidutinė alga, tai yra kur kas didesnė alga negu gauna dauguma žmonių. Todėl reikėtų susitaikyti, kad dėl jos ir dirbti reikės daugiau“, – rašė moteris.
Kita komentatorė taip pat rašė, kad dirbti viršvalandžius yra normalu.
„Daug žmonių juos gauna ir nesiskundžia, ypač tie, kurie gauna didelius atlyginimus. Juk už tai jiems ir mokamos algos, nes tie žmonės dirba daug ir nesiskundžia“, – tikino moteris.
Tuo metu kita komentatorė sakė, kad dirbti viršvalandžius ne savo noru nėra normalu.
„Dar prieš įsidarbinant apie tai reikėtų pasikalbėti su darbdaviu ir susitarti. Jeigu teks dirbti viršvalandžius ir darbuotojas su tuo sutinka, jie turi būti apmokami.
Dirbti daugiau, negu priklauso, tikrai nėra normali praktika. Nebent norite, kad darbdavys jus išnaudotų dar labiau. Jeigu sutiksite dirbti daugiau už dyką, darbo krūvį jums tik dar labiau didins“, – komentavo moteris.
Tuo metu kitas komentatorius siūlė pasikalbėti su darbdaviu.
„Dar prieš įsidarbinant pasakykite, kad nenorite dirbti viršvalandžių. Tikrai ne visi reikalauja juos dirbti. Galite rasti darbą, kur ir atlyginimas bus didelis, ir viršvalandžių nebus.
Viršvalandžiai kenkia darbuotojų sveikatai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad viršvalandžiai darbuotojams turi būti apmokami, nesvarbu, koks jų atlyginimas ar kokia darbo pozicija.
„Darbuotojams reikėtų nesusigundyti argumentais, kad į didesnį atlyginimą yra įskaičiuoti ir viršvalandžiai. Darbo kaina yra nustatoma pagal darbo pobūdį ir kokių jis reikalauja kompetencijų ar įgūdžių.
Todėl nekvalifikuotas darbas kainuoja mažiau, o kuo kvalifikacija aukštesnė ir patirtis didesnė, tuo darbo kaina yra aukštesnė“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Anot jos, jeigu darbuotojui tenka padirbėti ilgiau, viršvalandžiai jam turi būti kompensuojami.
„Ilgesnių darbo valandų nereikėtų priimti, kaip normos. Jeigu žmogus turėtų dirbti 8 valandas per dieną, nenormalu, kad jis dirba 10–12 valandų per dieną, kad ir koks didelis jo atlyginimas būtų.
Viršvalandžiai turėtų būti traktuojami ne kaip norma, o neišvengiamas būtinumas, tam tikrais, retais atvejais“, – komentavo I. Ruginienė.
Pasak jos, viršvalandžiai privalo būti kompensuojami, nes normaliai dirbant 8 valandas per dieną, darbuotojas laikosi režimo, kuris tausoja jo sveikatą.
„Vadinasi, kiekviena valanda, kurią darbuotojas dirba ilgiau, kenkia jo sveikatai. Toks darbuotojas atsisako poilsio ir tą laiką atiduoda darbui. Tam, kad darbuotojas atsistatytų ir jo sveikta neblogėtų, ilgesnės darbo valandos turėtų būti kompensuojamos papildomu poilsio laiku. Tokį darbo modelį matome pamaininiuose darbuose, kur darbuotojai dirba ilgiau, tačiau vėliau ilgiau ir ilsisi.
Tačiau jeigu darbuotojui tenka dirbti ilgiau dirbant įprastomis darbo valandomis, jam turėtų būti kompensuojamas tas laikas ne tik papildomu poilsiu, bet ir pinigais“, – komentavo I. Ruginienė.
Kaip turi būti kompensuojami viršvalandžiai?
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas, darbo teisės specialistas Artūras Tukleris komentavo, kad viršvalandžiais laikomas toks laikas, kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.
Anot jo, darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti dviem atvejais.
„Pirma, kai darbuotojas sutinka dirbti viršvalandžius, t. y. išreiškia sutikimą, prašymą, sudaromas susitarimas ir pan.
Antra, kai egzistuoja tam tikri išimtiniai atvejai, kada sutikimo nereikia, pavyzdžiui, dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes, būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai, tai numatyta kolektyvinėje sutartyje“, – vardijo teisininkas.
Pasak A. Tuklerio, reglamentavimas numato ir tam tikrus maksimalaus darbo laiko (su viršvalandžiais) ir maksimalių viršvalandžių reikalavimus.
„Už viršvalandinį darbą turi būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Darbuotojo prašymu viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš minėto atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko“, – komentavo teisininkas.
Vadovams galioja kitokios taisyklės?
Pasak I. Ruginienės, jeigu žmogus užima vadovaujančias pozicijas, jam galioja kitokios sąlygos.
„Darbo kodeksas jiems numato kitokias, lankstesne sąlygas. Todėl jiems galioja išimtys ir dėl viršvalandžių“, – atkreipė dėmesį darbuotojų atstovė.
A. Tukleris antrino, teigdamas, kad išimtys dėl viršvalandžių apmokėjimo gali būti taikomos juridinio asmens vadovui arba vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims.
„Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.
Tokių vadovaujančių darbuotojų skaičius pas darbdavį negali sudaryti daugiau negu 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą turėtų nustatyti darbo teisės normos“, – komentavo teisininkas.
Anot jo, praktikoje neretai būna, kad darbuotojas dirba viršvalandžius, tikisi didesnio apmokėjimo, tačiau apie darbuotojo viršvalandinį darbą darbdavys net nežinojo.
„Teisminėje praktikoje pasisakoma, kad nustatytos darbo laiko trukmės viršijimo faktas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad darbuotojas dirbo viršvalandinį darbą, už kurį turi būti mokamas padidinto tarifo darbo užmokestis.
Viršvalandiniai darbai turėtų būti dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, o darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo“, – pastebėjo A. Tukleris.
Pasak jo, viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdingi šie požymiai – t. y. darbas, kuris:
- dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę;
- dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, leidimu ir pan.;
- iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui).
