„Šypseniukai“, keisti pomėgiai, perdėtas savęs vertinimas ir kiti dalykai, kurie pasufleruos „galvų medžiotojams“ (Head Hunters – HH) mesti jūsų gyvenimo aprašymą į šiukšlių dėžę, rašo Forbes.ru.
Įsivaizduokime, kad jūs esate idealus kandidatas: turite reikiamą išsilavinimą, darbo patirtį ir mokate reikiamą užsienio kalbų skaičių. Tačiau jei siunčiate CV iš elektroninio pašto [email protected] ir adresuodami laišką įmonei, padarote klaidų jos pavadinime, jūsų karjera toje vietoje jau baigta, o apie darbo pokalbį nė neverta svajoti. Pristatome jūsų dėmesiui didžiausių klaidų, kurias daro ieškantys darbo, ir kurias aptikę darbdaviai tuoj pat kandidato gyvenimo aprašymą siunčia į šiukšlių dėžę.
Įgūdžiai, neturintys nieko bendro su darbo vieta, į kurią pretenduojama
„Puikūs sugebėjimai susitvarkyti su namų ruošos darbais“, „geras skonis rūbams“ arba „meilė restlingui“, galbūt ne vieną kartą gyvenime jums pravertė, todėl apie juos norisi nuolat pasakoti. Tačiau, deja, darbdavys pasižymi tuo, kad jį domina tik tie įgūdžiai, kuriuos jūs galite panaudoti darbe. Be to, jei potencialus darbdavys po „sauso“ buvusių darboviečių išvardijimo perskaitys pakylėtai aprašytą pastraipą apie rūbus, jis supras, kas iš tiesų jums yra įdomu.
Šmaikščios nuotraukos
Tinkalalapis hh.ru apklausė 300 HR direktorių ir vadybininkų iš įvairių Rusijos kompanijų. Pasirodė, kad didžioji dalis respondentų (67%) mano: nuotrauka prie gyvenimo aprašymo gali būti bet kokia, svarbiausia, kad tilptų į padorumo rėmus. Tačiau tie rėmai gali būti įvairūs.
“Klasikinis variantas – tai gyvenimo aprašymas su nuotrauka, kur žmogus yra kilimo ant sienos fone. Tokių tikrai pasiaiko, - pasakoja viena iš karjeros serviso HeadHunter vadovių. – Tokius CV mes vertiname atsargiai”.
Papuošalai, gėlės ir gyvūnai
„Ypač į puošybas linkę žmonės iš Rytų, - pasakoja vienos įmonės darbuotojų paieškos skyriaus vadovė. – Jie dažnai atsiunčia informaciją apie save ant atspausdintų lapų, kurie yra dekoruoti įvairiais raštais“. Vietoj to, kad analizuotų faktus, kuriuos išdėstė kandidatas, darbdavys užduoda sau klausimą: „Kodėl jis pasirinko būtent tokį raštą? Ką jis tuo norėjo pasakyti“. Gyvenimo aprašyme neradę atsakymo į šį klausimą, kadrų kompanijos darbuotojas tiesios išmeta jį.
Melas
HR (Human Resources - žmogiškųjų išteklių) istorijoje buvo atvejų, kai kandidatas tikino, kad kalba antarktiečių kalba. Ieškančiam darbo svarbu suprasti, kad bet kuris melas ankščiau ar vėliau išlenda. Be to, profesionali erdvė nėra tokia didelė, kaip atrodo. Informaciją apie jus ir užsienio kalbas labai lengva patikrinti.
Gramatinės klaidos
Kandidatas nurodė, kad jis yra absoliučiai raštingas ir dėmesingas detalėms. Nepaisant to, jis padarė klaidą įmonės, kuriai siuntė gyvenimo aprašymą, pavadinime. Atsiminkite, kad priimant į darbą, smulkmenų nebūna. Klaidos byloja apie neatsakingumą, netvarkingumą ir menką susidomėjimą darbo pasiūlymu. Toks gyvenimo aprašymas keliauja į šiukšlių dėžę.
Perdėtas savęs vertinimas arba savęs nuvertinimas
„Man ne vieną kartą teko susidurti su gyvenimo aprašymais, kuriuose kandidatas nurodė, kad pasiruošęs dirbti nemokamai, tiesiog už „ačiū“, todėl kad jam buvo įdomi ši darbo vieta“, - stebisi dar viena kadrų skyriaus vadovė. Iš vienos pusės, nemokamas darbuotojas darbdaviui – tai viliojantis pinigų taupymas. Tačiau iš kitos pusės, darbdavys planuoja į komandą priimti žmogų, kuris vertina save ir savo pastangas. Vargu, ar toks „pasiaukojantis“ darbas gali atnešti įmonei naudos.
Būna ir atvirkščiai: kandidatas su dideliu ego ir perdėtu savęs vertinimu siūlo darbdaviui pačiam pas jį atvažiuoti. Jeigu ieškote darbo, niekada nesiūlykite to potencialiam darbdaviui.
Motyvacinio laiško nebuvimas
Kaip ir kiekvienas žmogus, darbdavys nori jaustis vieninteliu ir nepakartojamu. Padovanoti jam unikalumo pojūtį jūs galite, parašę motyvacinį laišką. Jame būtina apibrėžti savo tikslus, taip pat parodyti, kad jūs norite užimti būtent tą darbo vietą ir būtent toje kompanijoje. Gerai parašytas motyvacinis laiškas – garantas, kad jūsų CV bent jau perskaitys.
Kartais motyvacinis laiškas būna vieninteliu dokumentu, kuri nori pamatyti darbdavys, pavargęs nuo vieno tipo šabloninių gyvenimo aprašymų.
Chaotiškumas
Karjeros serviso HeadHunter vadovės patarimas: svarbu, kad gyvenimo aprašyme būtų tiksli ir aiški struktūra, kuri remtųsi bendromis taisyklėmis, juk studijuodamas jūsų CV, kadrų skyriaus atstovas galbūt galės jam skirti ne daugiau 30 sekundžių ir per tą laiką jam būtina suprasti, ar būtina jūs pasižymėti, kaip potencialų kandidatą. Chronologiją yra gerai pradėti nuo paskutinės darbovietės, kad ji būtų aukščiau už kitas.
Darbo vietą, į kurią pretenduojate, vertėtų rašyti iškart po vardo ir pavardės, ten pat, pradžioje, ir pageidaujamą atlyginimą, jūsų kontaktus ir gyvenamąją vietą.
Nė žodžio apie dabartį
Daugeliu atvejų gyvenimo aprašymas – tai visiška praeitis, kurioje nėra nė žodžio apie dabartį ir ateitį: dirbau ten ir ten, tokias ir tokias pareigas užėmiau nuo tada iki tada. Tačiau darbdaviui ne taip svarbu, iš kur jūs atėjote. Jam daug svarbiau, kur jūs judate ir kuo norite tapti.
