Lietuva, kaip ir anksčiau, lieka elektros deficito šalimi, ir importuoja daugiau kaip du trečdalius suvartojamos elektros. Lietuvoje ir visame regione kaip ir kiekvieną vasarą vyksta suplanuoti elektrinių ir kitų elektros įrenginių remontai, todėl elektros pasiūla yra dar labiau sumažėjusi. 2014 metais pradėjus eksploatuoti antrąją elektros jungtį tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2”, o 2015-ųjų pabaigoje įjungus Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“, prieinamų elektros šaltinių skaičius išaugs. Šios savaitės prekybos „Nord Pool Spot“ biržoje duomenys rodo, kad Lietuvos prekybos zonoje daugiau buvo realizuota pasiūlymų pirkti nei parduoti elektros energiją. Estijoje buvo gaminama ir parduodama daugiau elektros, nei jos nupirkta biržoje, o Latvijos prekybos zonoje pasiūlymų parduoti elektrą iš viso nebuvo realizuota, Latvijos elektros prekybininkai veikė tik kaip pirkėjai. Natūralu, kad tai lėmė aukštesnį didmeninės elektros kainos lygį.
Būtina pabrėžti, kad didžioji dauguma Lietuvos elektros vartotojų - tiek namų ūkiai, tiek verslas ar viešosios įstaigos - elektros energiją įsigyja fiksuotomis kainomis, tad kainos svyravimai „Nord Pool Spot“ biržoje jiems neturi tiesioginės įtakos. Tiesioginę kainų svyravimo „Nord Pool Spot“ biržoje įtaką jaučia nepriklausomi tiekėjai, tačiau įtakos mastas gali skirtis priklausomai nuo tiekėjo pasirinktos prekybos strategijos.
