Verslininkai tikina: prieš porą savaičių įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama pelno mokestį padidinti 4 proc. – nuo 15 iki 19 proc. – ne tik pablogintų Lietuvoje veikiančių įmonių būvį.
Pasak verslo atstovų, kai kurios įmonės gali nutraukti veiklą Lietuvoje ir persikelti į tas šalis, kur palankesnis verslo klimatas. O dėl nuolat kintančios mokesčių sistemos kelią į Lietuvą pamirš užsienio investuotojai.
Sužinojusi apie ketinimus didinti pelno mokestį, Lietuvos pramoninkų konfederacija apklausė savo nares, aiškindamasi, kokią įtaką verslui padarytų sprendimas 4 proc. kilstelti pelno mokestį.
Anot Sigito Besagirsko, Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, LPK nariai mano, kad tokiu atveju sumažėtų įmonių konkurencingumas, būtų mažiau investuojama į darbuotojų kvalifikacijos didinimą, sumenktų pardavimai, o kai kurios įmonės netgi svarstytų galimybę iškelti kapitalą į mažesnių mokesčių šalis.
„DnB Nord“ banko finansų analitikas Vadimas Titarenko sako, kad itin stiprų smūgį 4 proc. padidintas pelno mokestis suduotų smulkiam ir vidutiniam verslui.
Anot Dano Arlausko, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus, įmonėms, gaunančioms didelius pelnus, sumokėti papildomus 4 proc. pelno mokesčio nebus didelė problema. Visai kitaip tai atsilieptų smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Tuo metu, V. Titarenko žiniomis, Čekija, Lenkija ir Estija ketina mažinti pelno mokestį. Bulgarija planuoja jį prikirpti iki 10 proc.
Tai gali ne tik paskatinti Lietuvos įmones išsikraustyti į šalis, kur geresnė mokestinė aplinka: padidinus pelno mokestį Lietuva atbaidytų ir užsienio investicijas. V. Titarenko duomenimis, jau praėjusiais metais grynosios įplaukos į akcinį kapitalą buvo neigiamos, nes kitose šalyse užsiimti verslu palankiau.
Nesugebame nuspręsti
Lietuvos ekonominės plėtros agentūros investicijų departamento direktorė Raimonda Sadauskienė teigia, kad investuotojus iš užsienio atbaido ne tiek galimas didesnis pelno mokestis, kiek pati idėja jį didinti.
„Užsienio investuotojams stabilumas yra nežmoniškai svarbus. Dabar jie mato, kad tai, kas daroma, tėra trumpalaikis projektas, o po rinkimų viskas keisis. Reikia stabilumo. Kitaip mūsų pinigai išplauks į užsienį“, – sakė R. Sadauskienė. Jos duomenimis, 2005–2007 metais į Lietuvą neatėjo mažiausiai 2,5 mlrd. Lt užsienio investicijų.
„Tai suma, kurią galėjo atnešti per agentūrą investavimu Lietuvoje domėjęsi užsienio verslininkai. Realūs skaičiai kur kas didesni“, – tikino R. Sadauskienė. Tačiau ji pridūrė, kad ne visi užsienio investuotojai aplenkė Lietuvą dėl nestabilios mokestinės sistemos. Anot R. Sadauskienės, dalis projektų, kuriuos svarstyta įgyvendinti Lietuvoje, mūsų šaliai buvo per stambūs.
„Didelio fabriko ar automobilių surinkimo gamyklos nepastatysime, nes nesame pigios darbo jėgos šalis“, – kalbėjo R. Sadauskienė.
LPK posėdyje dalyvavusi Prezidento patarėja Daiva Pipirienė teigė, kad užsienio investuotojai viena pagrindinių kliūčių, trukdančių investuoti Lietuvoje, įvardija didelį darbo jėgos apmokestinimą.
„O pelno mokesčio padidinimas būtų grįžimas keletą metų atgal“, – sakė ji.
Biudžetas nepasipildys
Pelno mokesčio įstatymo projektą inicijavo socialdemokratai Vytautas Čepas, Irena Šiaulienė, Algirdas Sysas ir Juozas Olekas. Tokį savo siūlymą jie grindžia siekiu į biudžetą surinkti daugiau lėšų.
Verslininkai šiuos teiginius neigia. LPK skaičiavimais, pelno mokestį padidinus iki 19 proc., jis į biudžetą atneštų beveik 700 mln. Lt daugiau lyginant su dabar įnešamais 2,4 mlrd. Lt. Tačiau S. Besagirsko teigimu, tai – tik matematiniai skaičiavimai, o realiai į biudžetą šios lėšos nepatektų.
Kaip teigė S. Besagirskas, dalis verslininkų būtų priversti perskirstyti lėšas ir todėl privalėtų mažinti investicijas į darbo našumo didinimą. Dėl to neaugtų jų gaunamas pelnas. Kiti verslininkai, pasak LPK ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, mėgindami sutaupyti gali netgi grįžti prie atlyginimų mokėjimo vokeliuose.
V. Titarenko sako, kad norint padidinti lėšas biudžete vertėtų atsisakyti nereikalingų išlaidų, mažinti teikiamas lengvatas, o ne didinti pelno mokestį.
D. Arlauskas teigia, kad daugelyje šalių, priešingai nei Lietuvoje, didinamas vartojimo, o ne gamybos apmokestinamas.
Simona Viltrakytė
