Šalies ūkį labiausiai skatins aktyvėjanti užsienio prekyba. Pernai besiplėtęs eksportas į Rusijos rinką atsvėrė lėtai aktyvėjančią prekybą su nusilpusia euro zona, todėl šalies verslo eksporto apimtys didėjo 14,5 proc., o importas siekė 10 procentų. Eksporto augimo tendencijos šiemet turėtų toliau stiprėti, ypatingai pamažu atsigaunant euro zonos šalių ekonomikoms, teigiama šių metų pavasario euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.
Jos autoriai teigia, kad Lietuvos pramonė turi daug potencialo plėsti savo gamybos apimtis ir patenkinti pamažu ES šalyse atsigaunančią paklausą. Nepaisant nuo 2012 m. vidurio išlikusio stabilaus nedarbo lygio – apie 13 proc. – ir darbo jėgos emigracijos, produkcijos gamyba šalyje augo net ir esant nedidelėms investicijoms. Tai rodo, kad pramonės įmonės turi galimybių didinti produktyvumą efektyvindamos savo veiklą ir pasiekti dar geresnių rezultatų, ypatingai sulaukus didesnių investicijų šiemet ir ateinančiais metais. Toliau efektyvinti veiklą įmones vers ir kylantis darbo užmokesčio sąnaudų lygis.
„Lietuvos pramonė, ypatingai tradicinė, dar turi daug neišnaudoto potencialo. Dėl ženkliai didesnio svorio bendroje ekonomikos struktūroje net ir nedideli teigiami pokyčiai inovatyvumo, efektyvumo, vadybinių gebėjimų, pardavimų ir kitose srityse tradicinėje pramonėje gali turėti didelį teigiamą poveikį pačioms įmonėms ir šalies ekonomikai. Mūsų skaičiavimais, našumo, tai yra pridėtinės vertės, tenkančios vienam darbuotojui, padidėjimas 1 proc. tradicinės pramonės sektoriuose, tokiuose kaip cheminių medžiagų, gėrimų, pašarų ir kitų produktų gamyba, lemtų Lietuvos eksporto augimą beveik 1 procentu“, – teigė Jonas Akelis, „Ernst & Young“ vadovaujantis partneris Baltijos šalyse.
Pavasario ekonomikos prognozėje taip pat pastebima, kad nors realiosios gyventojų pajamos po 2009 – 2010 m. recesijos pamažu atsigauna, namų ūkiai ir toliau linkę taupyti. Tą liudija per visą praėjusių metų paskutinį ketvirtį lėtėjęs mažmeninės prekybos pardavimų augimas, kuris šių metų sausį siekė vos 1,8 procento.
Dėl vis dar santykinai atsargaus vidaus vartojimo, nepaisant energijos ir transporto kainų augimo, infliacijos lygis išlieka pakankamai stabilus. Šių metų sausį bendras infliacijos lygis buvo 2,7 proc., gamintojų kainų – 2,9 procento. Vis dėlto, energijos išteklių kaina bei energetinis saugumas ir toliau yra rimta grėsmė ūkio augimui, infliacijos ir mokėjimų balanso rodikliams.
Anot ekspertų, augantis šalies BVP stabiliai mažina šalies fiskalinį deficitą. Kita vertus, naujoji Lietuvos vyriausybė, galimai tikėdamasi didesnių pajamų iš progresyvesnių mokesčių 2014-aisiais, rizikuoja viršyti užsibrėžtą 2,5 proc. BVP ribą.
Euro įvedimas ne ankščiau nei 2015-aisiais gali turėti neigiamų ir teigiamų padarinių. Viena vertus, euro atidėjimas gali šiek tiek neigiamai atsiliepti prekybai tarp trijų Baltijos valstybių, iš kurių Estija jau yra euro zonos narė, o Latvija užsibrėžusi ja tapti nuo kitų metų. Antra vertus, mažėjantis išorės deficitas leidžia sumažinti valiutos riziką. Taip pat galima laimėti daugiau laiko visuomenės pasitikėjimui Europos vieninga valiuta atkurti.
