gynybos finansavimas

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąjunga pristatė, iš kur paimti papildomų lėšų gynybai. Partijos atstovai siūlo pinigus surinkti įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus. Pradėdamas spaudos konferenciją, išrinktasis partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad įgyvendinti siekį skirti gynybai 5–6 proc. nuo BVP būtina įgyvendinti mažiausiai dėl dviejų priežasčių.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas didinti gynybos finansavimą iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) neturint konkrečių finansavimo šaltinių yra politinė avantiūra, sako išrinktasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Siekiant didinti žmonių pajamas bei išlaidas krašto apsaugai ir iki 2030 m. suformuoti nacionalinę diviziją, Lietuvos ekonomika turėtų augti iki 4 proc. kasmet, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Siekiant surinkti papildomai 12 mlrd. eurų nacionalinei divizijai iki 2030 m. prezidentas mato spartesnį ekonomikos augimą kaip pagrindinį ekonomikos šaltinį. Ir šį paspartėjimą pajaustų visi šalies regionai. Ekonomikos efektas pasireikš po poros metų.

Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas kritiškas kultūros ministro Šarūno Biručio pasiūlymams skirti dalį gynybos lėšų stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai. Anot premjero, Kultūros ministerija turi rimtesnių klausimų nei „mėginti išleisti 1,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kontrpropagandos priemonėms“. „Šarūnas Birutis yra Vyriausybės narys. Tai kai Vyriausybė svarstys visus pasiūlymus, galės pasvarstyti ir šį pasiūlymą.

Valstybės gynybos taryba nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų nei dabar. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tai daryti naudojant Lietuvos valiutos atsargas bei panaudoti gyventojų pinigus, laikomus bankuose.  Šalies vadovo siūlymus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvertino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Šiaulių banko“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui teiks įstatymo pataisas, kuriomis būtų siekiama padidinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką valstybės biudžetui. Tokiu būdu būtų siekiama prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Vienas iš aptartų klausimų buvo susietas su užsienio valiutų atsargomis. Svarbu pabrėžti, kad LB pelnas yra susijęs būtent su šių atsargų investavimu.

Valstybės gynimo tarybai pareiškus, kad šalies gynybai reikia skirti kone dvigubai daugiau pinigų, prezidentas pasiūlė, iš kur jų būtų galima paimti. Tarp tokių pasiūlymų buvo ir Lietuvos užsienio valiutų rezervas. Tačiau Lietuvos bankas, kurio valdybos pirmininką prezidentas teikia tvirtinti Seimui, o pats tvirtina jo pavaduotojus, atsisako gynybai skirti 7 mlrd. eurų vertės tarptautines atsargas taip, kaip siūlo šalies vadovas.

Šalies vadovo pasiūlymas papildomam krašto gynybos finansavimui naudoti Lietuvos gyventojų indėlius sukėlė daug diskusijų. Ketvirtadienį Prezidento kanceliarija naujienų portalui tv3.lt persiuntė išsamesnį komentarą, kaip tai būtų daroma.

Seimo opozicija jau remia prie sienos socdemus dėl planų didinti gynybos išlaidas. Konservatoriai, kaip ir kone visa Lietuva, nesupranta, iš kur valdantieji paims trūkstamus milijardus krašto apsaugai. Jie svarsto išsikviesti ant kilimo socdemų ministrus, kad šie pateiktų aiškius atsakymus. Tą patį netgi galvoja daryti ir įtakingo socdemo vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kol visi laukia atsakymų ir spėlioja, kas bus, skamba ir idėjos, iš kur paimti milijardus.

Pasižadėję Lietuvos gynybai artimiausiais metais skirti dvigubai daugiau pinigų, šalies vadovai sprendžia, iš kur jų paimti. Nors prezidentas užsiminė, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas neturėtų būti siejamas su papildoma mokesčių našta gyventojams, tačiau Nausėda jau pripažįsta, kad pirmiausia teks keisti pajamų mokesčius. Premjeras į kalbas apie mokesčius kol kas nesivelia teisindamasis, kad jų pakeitimus spręs koalicija ir visas Seimas.

Praėjusią savaitę Valstybės gynybos taryba, kurią sudaro valstybės vadovai, nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų, negu skiriama dabar. Šalies vadovas įsitikinęs, kad tam galėtų būti naudojami gyventojų pinigai, laikomi bankuose. Apie tai jis kalbėjo naujienų agentūrai BNS duotame interviu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pabrėžia, kad europiečiai patys turi skirti daugiau pinigų savo gynybai. Tarsi sutikdami su juo, Lietuvos vadovai Valstybės gynimo taryboje nusprendė, kad mūsų šalis turi kone padvigubinti išlaidas krašto apsaugai. Šiuo metu šiai sričiai kasmet skiriama suma viršija 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad šis dydis turi siekti 5–6 proc. BVP.

Norint pasiekti „ambicingą tikslą“ iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), be skolinimosi instrumentų reikės restruktūrizuoti ir šalies pajamų bei išlaidų infrastruktūrą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Žinoma, kad mums reikės pasispausti ir restruktūrizuotis savo išlaidas ir čia, Lietuvoje, nes tai tikrai labai ambicingas tikslas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad, siekiant kasmet iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), šios pajamos turėtų būti sudėtinės – surenkamos ne vien tik iš mokesčių Lietuvoje, tačiau ir per europinius fondus. „Akivaizdu, jog visas (gynybos – ELTA) finansavimas negali eiti vien iš Lietuvos ekonomikos pajėgumų ir apie tai šnekame Europos mastu.

Pasikeitus Vyriausybės ir Seimo sudėtims, viena iš svarbiausių užduočių išlieka tinkamas šalies gynybos ir kariuomenės vystymas. Tiesa, ekspertų teigimu, Lietuva, lyginant su kitomis Vakarų valstybėmis, dar stipriai atsilieka savo kariniu pajėgumu, tad vystyti reikia kone visas karybos sritis. Be to, taip pat pabrėžiama, kad įsitraukti į kariuomenės vystymą turi ir visa visuomenė, o tam, kad tas įvyktų reikalinga ir gera šalies vadovų lyderystė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarė Irena Segalovičienė sako, jog Seimui kitų metų biudžeto projektą pateikusi Vyriausybė „nepagrįstai stabo“ iki šiol augusį finansavimą gynybai. Patarėjos teigimu, iš esmės privalu užtikrinti ne mažesnį nei šiais metais pasiektą asignavimų lygį. „Šiemet pagaliau peržengėme 3 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) gynybos finansavimą.

Dešimt papildomų milijardų eurų vos per ketverius metus. Tiek, pasak karybos ekspertų, lietuvai reikia išleisti stiprinant šalies gynybą tam, kad būtų galima užpuolus rusijai, pačiu blogiausiu scenarijumi atsilaikyti 6-ias ar 10 dienų, kol atvyks NATO pajėgos. Esą be ginkluotės už minėtą sumą lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis gali likti rusijos apsuptyje.

 Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia nesureikšminanti to, kad spalį pradėjęs veikti gynybos fondas iš savanoriškų įnašų iki šiol yra surinkęs tik 21 tūkst. eurų. Anot premjerės, to priežastimi gali būti informacijos apie galimybę prisidėti trūkumas, tačiau ji pabrėžia, kad pagrindiniu gynybos finansavimo šaltiniu ir toliau liks pajamos iš valstybės biudžeto.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą gynybos finansavimui numatoma skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau bus galimybė šią dalį dar padidinti papildomai skolinantis, jei šalies ekonomika augs.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad realu, jog ateinančių metų biudžete finansavimas gynybai galėtų pasiekti 3,5 proc. nuo BVP. „3,5 proc. tikrai yra reali siekiamybė ir būtų gerai jos siekti“, – „Žinių radijui teigė I. Segalovičienė. „Šiandieną matome – daug kas nori pasakyti ir 4 proc., galbūt ir daugiau. Bet akivaizdu, kad turime būti realistai. Ir biudžete, jeigu mes matysime ir daugiau nei 3 proc., ir 3,5 proc. tai bus labai gerai“, – pabrėžė ji.

Krašto apsaugos ir Finansų ministerijoms kuriant specialią platformą, kuri nuo spalio leis gyventojams savanoriškai aukoti šalies gynybai, maždaug šeši iš dešimties šalies gyventojų tokia galimybe pasinaudoti neketina, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Sociologinio tyrimo duomenimis, 19,2 proc. gyventojų pasinaudos proga paaukoti kariuomenei, 60,5 proc. – nepasinaudos. Dar 20,3 proc. respondentų tikina šiuo klausimu nuomonės neturintys.

Ministrų kabinetui trečiadienį skyrus papildomų lėšų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „3,03 proc., šiandien yra toks rodiklis. Šokame į 3 procentų klubą, ten yra šešios NATO šalys, mes uždarome šešetuką“, – per Vyriausybės posėdį sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Gynybai šiemet papildomai skirta 136 mln. eurų. Pasiskolintos lėšos numatytos spartesniam ginkluotės projektų įgyvendinimui: 51 mln.

Ketvirtadienį parlamente pradėti svarstyti projektai įstatymų, kuriais didinami mokesčiai gyventojams ir verslui. Papildomai surinkti pinigai turėtų būti skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui. Už įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, 4 buvo prieš, o susilaikė 42. Mokesčiai didės ir gyventojams, ir verslui Vadinamajame gynybos fondo įstatymų pakete numatyti pasiūlymai, kurie didins šalies gynybos finansavimą iki 3 proc.

Seimui antradienį teikiant vadinamąjį Gynybos fondo paketą, valdantieji tikisi jam paramos, tuo metu opozicija papildomų lėšų gynybai siūlymuose įžvelgia bandymus įgyvendinti pernai Seime įstrigusią mokesčių reformą. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas įsitikinęs, kad iki liepos 1 dienos Seime pavyks priimti Gynybos fondo paketo siūlymus.

Antradienį Finansų ministerija visuomenei pristatė planą, iš kur būtų galima paimti pinigų papildomam šalies gynybos finansavimui. Vienas iš pasiūlymų – papildomai didinti akcizus degalams. Kai kurie ekonomistai suskaičiavo, kad priėmus ministerijos siūlomus pakeitimus, degalinėse litras skirtingų degalų brangs iki 16,3 centų už litrą. Kiek pinigų tikisi ir kam juos išleistų Kaip jau skelbta, vienas iš Finansų ministerijos siūlymų yra degalams taikomų akcizų papildomas didinimas.

Kartais atrodo, kad Lietuvoje dėl svarbių dalykų tenka kalbėti su siena. Ta siena yra Vyriausybė ir Finansų ministerija. Lietuvos verslo konfederacija, kartu su partneriais iškėlė tikslą – krašto gynybos finansavimui skirti 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasiekti 3 proc., reikia apie 400 mln. eurų. Toliau turime diskutuoti, kaip ir kada. Pasiūlymas dėl 3 proc. labai paprastai pasiekiamas: reikia 1 proc. padidinti pelno mokestį verslui ir 1 proc.

...

Kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė sako, kad sutarimas dėl papildomo gynybos finansavimo tarp skirtingų politinių jėgų bus rastas. Dabartinis šalies vadovas pažymėjo, kad skirtingai negu mokesčių reformos atveju, diskusija turėtų pasibaigti sėkmingai. „Diskusija įgyja apčiuopiamesnes formas, atrandami bendri vardikliai tarp skirtingų partijų, pirmiausia paminėčiau susitarimą dėl galimo pelno mokesčio tarifo padidinimo, 1 ar 1,5 proc. neesminis šiuo atveju dalykas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. „Šią savaitę turėtų jau kažkoks siūlymas, kurį, manau, kad formuluosime, kaip Vyriausybės siūlymą, turėtų užgimti“, – pirmadienį Paluknyje žurnalistams sakė I. Šimonytė. Anot jos, Finansų ministerija yra baigusi rengti Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą. „Galės jį pateikti ir paskelbti“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Kaip rodo „4 procentų“ iniciatyvos užsakymu šių metų balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, beveik visų valdančiųjų ir opozicinių partijų rinkėjai palaiko siekį Lietuvos gynybos finansavimui skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis „Norstat“ apklausos duomenimis, siekį didinti BVP gynybai palaiko 89 proc. valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 84 proc. Laisvės partijos bei 75 proc. Liberalų sąjūdžio rinkėjų.

Siekiant didinti gynybos finansavimą, pelno mokesčio didinimas nėra geriausias variantas, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis. Anot jo, tai padarius smarkiai nukentėtų šalies investicinis klimatas, kurio padėties politikai nesistengia gerinti. „Lėšas gynybai iš tikro reikia didinti, bet vargu, ar šiuo metu, kai investicinis klimatas prastėja, geriausias variantas yra kelti pelno mokestį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino R. Rudzkis.

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą. Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina pritariantis „laisviečių“ pasiūlymams dėl papildomo gynybos finansavimo. Jis sako, kad savivalda galėtų prisidėti prie valstybės gynybos poreikių, pavyzdžiui, stiprinant oro gynybą. „Nustebsite, bet aš už („laisviečių“ pasiūlymus – ELTA). Reikia tik pasižiūrėti, galbūt galima būtų tam tikrą dalį (paprašyti iš savivaldos – ELTA), nes savivaldos rūpestis yra civilinė sauga.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus kuo greičiau apsispręsti dėl gynybos finansavimo. Anot jo, nors dar likę laiko susitarti, apie mokestinius pokyčius privaloma paskelbti 6 mėn. prieš jiems įsigaliojant. „Noriu atkreipti dėmesį, kad kalbėdami apie gynybos finansavimą ir kai kurių mokesčių klausimus, turime atkreipti, kad tai turi būti paskelbta bent 6 mėn. iki įgyvendinimo. Ir todėl tas laiko langas, kaip buvo ir mokesčių reforma, užsiveria.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarimą dėl papildomo gynybos finansavimo dar šios kadencijos metu yra beviltiška.   „Aš manyčiau, kad šiemet sprendimai turės būti priimti. Geras klausimas, ar juos pavyks priimti iki rinkimų ar iš kart po, jau susidarius naujai koalicijai.

Premjerei trečiadienį inicijuojant trečiąjį susitikimą su politinėmis partijomis ir verslo atstovais dėl papildomo gynybos finansavimo didinimo, į jį grįžtanti opozicija teigia nepalaikanti dalies siūlomų variantų. Pasak jos atstovų, valdantieji neatsižvelgia į siūlymus dėl gynybos obligacijų. Finansų ministerija kovą antrajame susitikime dėl gynybos pateikė keturis galimus variantus krašto apsaugos finansavimui.

Trečiadienį premjerės Ingridos Šimonytės rengiamame trečiajame politinių partijų ir verslo atstovų susitikime dėl gynybos finansavimo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketina pateikti karinių įsigijimų projektą bei konkretų finansinį poreikį planui įgyvendinti. Pasak politiko, pakoregavus gynybos prioritetus, reikalingas papildomas finansavimas iš esmės nesikeičia.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas nėra tinkama priemonė siekiant didesnio finansavimo gynybai. Jo manymu, papildomos lėšos galėtų būti gautos apmokestinus verslą. „Aš remiu verslo pradėtą socialinę iniciatyvą – 4 proc. nuo BVP gynybai. Šis tikslas yra ambicingas, bet tikrai pasiekiamas. Visgi matau, kad kalbama daugiausiai apie PVM didinimą. Mes visi žinome, kad PVM pirkdami prekes moka visi Lietuvos gyventojai, tai nėra verslo mokestis.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovo Dainiaus Dundulio teigimu, sumažinus mokestines lengvatas Lietuva turėtų daugiau lėšų krašto gynybai finansuoti. Be to, anot verslininko, patys gynybos poreikiai turi būti deklaruojami skaidriau. „Reikia lengvatas mažinti visas. Nes lengvatų Lietuvoje yra labai daug (...) su labai daug išimčių ir, kaip pasakyti, vieni lygesni už kitus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Dundulis.

Pirmadienį Seime vyks valdančiosios koalicijos tarybos posėdis, skirtas aptarti papildomo gynybos finansavimo šaltinius. „Manau, kad bus aptariami gynybos finansavimo dalykai“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos lyderiai gynybos finansavimo klausimą aptars artėjant numatytam pasitarimui šiuo klausimu Vyriausybėje, kur dalyvaus verslo, profesinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Premjerė Ingrida Šimonytė kitą trečiadienį kviečia politinių partijų bei verslo atstovus dalyvauti trečiajame susitikime dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Susitikimas Vyriausybėje rengiamas balandžio 17 d., Eltai patvirtino Ministrės pirmininkės biuro vadovė Ieva Skarelytė. Jos teigimu, į susitikimą pakviestos politinių partijų, verslo bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Lietuvos profesinių sąjungų bei darbdavių atstovai surengė dvišalius pasitarimus dėl papildomo gynybos finansavimo bei pateikė matymą, kokiomis lėšomis būtų galima prisidėti prie šios sektoriaus. Kaip Eltai teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė buvo deklaruota, kad sprendimai iš socialinių partnerių pusės priimami nebus, tačiau buvo kalbama koks finansavimo modelis atitiktų skirtingų šalių lūkesčius.

Generalinei prokuratūrai patvirtinus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimą nepradėti tyrimo dėl viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje, opozicinių partijų atstovai tikina esantys pasiryžę vėl sugrįžti į diskusijas dėl gynybos finansavimo. Visgi, didelių lūkesčių rasti konsensusą dėl tvaraus finansavimo šaltinio opozicija neturi – pasak jų, viešai deklaruotos skirtingos partijų pozicijos greičiausiai jau nepasikeis.

Daug dėmesio sulaukė verslo pasiūlyta iniciatyva didinti finansavimą krašto apsaugai – anot iniciatorių, krašto apsaugai turėtų būti skiriami bent 4 proc. nuo šalies BVP. Visai netrukus, iniciatyva susilaukė kritikos, mat iniciatoriai nenurodė priemonių, kaip būtų surenkamos papildomos lėšos. Nors verslo bendruomenė sutinka su kai kurių mokesčių padidinimu, iš verslo surinktų lėšų vos užteks pasiekti 3 proc. tikslą.

 Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad didesnis gynybos finansavimas turėtų būti daromas padidinant pelno mokestį verslui. Jis taip pat teigiamai įvertino verslo atstovų išreikštą pasiryžimą prisidėti prie Lietuvos gynybos sumokant didesnius mokesčius. „Be abejo, pelno mokestis yra integrali to dalis. Klausimas yra, kiek procentų? Man tikrai patinka mūsų verslo asociacijų lyderystė. Ir jie net aiškiai sako, kad pradėti nuo jų, kas duotų tam tikrą efektą.

Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, finansavimas turėtų būti mišrus – skolinantis trumpalaikiams gynybos projektams, tuo metu tęstinius, ilgalaikiams projektus finansuoti iš gynybos mokesčio. „Manau, kad turime taikyti mišrų metodą. Tiems projektams, kurie laikini ar vienkartiniai, tinka ir skolinimasis.

Prasidėjus darbuotojų ir darbdavių diskusijoms dėl Finansų ministerijos pasiūlytų papildomo gynybos finansavimo variantų, Trišalė taryba jų svarstyti neketina – jos nariai teigia, jog dėl to su Vyriausybe nesitarta. „Kol kas į darbotvarkę klausimas neįtrauktas, artimiausiame posėdyje svarstomas nebus“, – BNS antradienį sakė šiuo metu tarybai pirmininkaujantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Lietuva sutiktų svarstyti bendrą Europos Sąjungos (ES) skolinimąsi gynybai finansuoti, panašų į buvusį kovido pandemijos metu, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Kitas instrumentas, kurį mes būtume atviri svarstyti, – bendras skolinimasis.

Seimas ketvirtadienį planuoja tvirtinti krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, joje, be kita ko, numatyta nuo kitų metų gynybai skirti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dokumente projektuojama, kad kitąmet Krašto apsaugos ministerijos asignavimai turėtų būti 2,38 mlrd. eurų, 2026 metais – 2,5 mlrd., 2027 metais – 2,6 mlrd., o 2030 metais pasiekti 2,84 mlrd. eurų. Šiemet finansavimas gynybai siekia 2,75 proc.