gynybos finansavimas

Ketvirtadienį parlamente pradėti svarstyti projektai įstatymų, kuriais didinami mokesčiai gyventojams ir verslui. Papildomai surinkti pinigai turėtų būti skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui. Už įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, 4 buvo prieš, o susilaikė 42. Mokesčiai didės ir gyventojams, ir verslui Vadinamajame gynybos fondo įstatymų pakete numatyti pasiūlymai, kurie didins šalies gynybos finansavimą iki 3 proc.

Seimui antradienį teikiant vadinamąjį Gynybos fondo paketą, valdantieji tikisi jam paramos, tuo metu opozicija papildomų lėšų gynybai siūlymuose įžvelgia bandymus įgyvendinti pernai Seime įstrigusią mokesčių reformą. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas įsitikinęs, kad iki liepos 1 dienos Seime pavyks priimti Gynybos fondo paketo siūlymus.

Antradienį Finansų ministerija visuomenei pristatė planą, iš kur būtų galima paimti pinigų papildomam šalies gynybos finansavimui. Vienas iš pasiūlymų – papildomai didinti akcizus degalams. Kai kurie ekonomistai suskaičiavo, kad priėmus ministerijos siūlomus pakeitimus, degalinėse litras skirtingų degalų brangs iki 16,3 centų už litrą. Kiek pinigų tikisi ir kam juos išleistų Kaip jau skelbta, vienas iš Finansų ministerijos siūlymų yra degalams taikomų akcizų papildomas didinimas.

Kartais atrodo, kad Lietuvoje dėl svarbių dalykų tenka kalbėti su siena. Ta siena yra Vyriausybė ir Finansų ministerija. Lietuvos verslo konfederacija, kartu su partneriais iškėlė tikslą – krašto gynybos finansavimui skirti 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasiekti 3 proc., reikia apie 400 mln. eurų. Toliau turime diskutuoti, kaip ir kada. Pasiūlymas dėl 3 proc. labai paprastai pasiekiamas: reikia 1 proc. padidinti pelno mokestį verslui ir 1 proc.

...

Kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė sako, kad sutarimas dėl papildomo gynybos finansavimo tarp skirtingų politinių jėgų bus rastas. Dabartinis šalies vadovas pažymėjo, kad skirtingai negu mokesčių reformos atveju, diskusija turėtų pasibaigti sėkmingai. „Diskusija įgyja apčiuopiamesnes formas, atrandami bendri vardikliai tarp skirtingų partijų, pirmiausia paminėčiau susitarimą dėl galimo pelno mokesčio tarifo padidinimo, 1 ar 1,5 proc. neesminis šiuo atveju dalykas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. „Šią savaitę turėtų jau kažkoks siūlymas, kurį, manau, kad formuluosime, kaip Vyriausybės siūlymą, turėtų užgimti“, – pirmadienį Paluknyje žurnalistams sakė I. Šimonytė. Anot jos, Finansų ministerija yra baigusi rengti Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą. „Galės jį pateikti ir paskelbti“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Kaip rodo „4 procentų“ iniciatyvos užsakymu šių metų balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, beveik visų valdančiųjų ir opozicinių partijų rinkėjai palaiko siekį Lietuvos gynybos finansavimui skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis „Norstat“ apklausos duomenimis, siekį didinti BVP gynybai palaiko 89 proc. valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 84 proc. Laisvės partijos bei 75 proc. Liberalų sąjūdžio rinkėjų.

Siekiant didinti gynybos finansavimą, pelno mokesčio didinimas nėra geriausias variantas, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis. Anot jo, tai padarius smarkiai nukentėtų šalies investicinis klimatas, kurio padėties politikai nesistengia gerinti. „Lėšas gynybai iš tikro reikia didinti, bet vargu, ar šiuo metu, kai investicinis klimatas prastėja, geriausias variantas yra kelti pelno mokestį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino R. Rudzkis.