gynybos finansavimas

Dešimt papildomų milijardų eurų vos per ketverius metus. Tiek, pasak karybos ekspertų, lietuvai reikia išleisti stiprinant šalies gynybą tam, kad būtų galima užpuolus rusijai, pačiu blogiausiu scenarijumi atsilaikyti 6-ias ar 10 dienų, kol atvyks NATO pajėgos. Esą be ginkluotės už minėtą sumą lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis gali likti rusijos apsuptyje.

 Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia nesureikšminanti to, kad spalį pradėjęs veikti gynybos fondas iš savanoriškų įnašų iki šiol yra surinkęs tik 21 tūkst. eurų. Anot premjerės, to priežastimi gali būti informacijos apie galimybę prisidėti trūkumas, tačiau ji pabrėžia, kad pagrindiniu gynybos finansavimo šaltiniu ir toliau liks pajamos iš valstybės biudžeto.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą gynybos finansavimui numatoma skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau bus galimybė šią dalį dar padidinti papildomai skolinantis, jei šalies ekonomika augs.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad realu, jog ateinančių metų biudžete finansavimas gynybai galėtų pasiekti 3,5 proc. nuo BVP. „3,5 proc. tikrai yra reali siekiamybė ir būtų gerai jos siekti“, – „Žinių radijui teigė I. Segalovičienė. „Šiandieną matome – daug kas nori pasakyti ir 4 proc., galbūt ir daugiau. Bet akivaizdu, kad turime būti realistai. Ir biudžete, jeigu mes matysime ir daugiau nei 3 proc., ir 3,5 proc. tai bus labai gerai“, – pabrėžė ji.

Krašto apsaugos ir Finansų ministerijoms kuriant specialią platformą, kuri nuo spalio leis gyventojams savanoriškai aukoti šalies gynybai, maždaug šeši iš dešimties šalies gyventojų tokia galimybe pasinaudoti neketina, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Sociologinio tyrimo duomenimis, 19,2 proc. gyventojų pasinaudos proga paaukoti kariuomenei, 60,5 proc. – nepasinaudos. Dar 20,3 proc. respondentų tikina šiuo klausimu nuomonės neturintys.

Ministrų kabinetui trečiadienį skyrus papildomų lėšų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „3,03 proc., šiandien yra toks rodiklis. Šokame į 3 procentų klubą, ten yra šešios NATO šalys, mes uždarome šešetuką“, – per Vyriausybės posėdį sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Gynybai šiemet papildomai skirta 136 mln. eurų. Pasiskolintos lėšos numatytos spartesniam ginkluotės projektų įgyvendinimui: 51 mln.

Ketvirtadienį parlamente pradėti svarstyti projektai įstatymų, kuriais didinami mokesčiai gyventojams ir verslui. Papildomai surinkti pinigai turėtų būti skirti papildomam krašto apsaugos finansavimui. Už įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, 4 buvo prieš, o susilaikė 42. Mokesčiai didės ir gyventojams, ir verslui Vadinamajame gynybos fondo įstatymų pakete numatyti pasiūlymai, kurie didins šalies gynybos finansavimą iki 3 proc.

Seimui antradienį teikiant vadinamąjį Gynybos fondo paketą, valdantieji tikisi jam paramos, tuo metu opozicija papildomų lėšų gynybai siūlymuose įžvelgia bandymus įgyvendinti pernai Seime įstrigusią mokesčių reformą. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas įsitikinęs, kad iki liepos 1 dienos Seime pavyks priimti Gynybos fondo paketo siūlymus.

Antradienį Finansų ministerija visuomenei pristatė planą, iš kur būtų galima paimti pinigų papildomam šalies gynybos finansavimui. Vienas iš pasiūlymų – papildomai didinti akcizus degalams. Kai kurie ekonomistai suskaičiavo, kad priėmus ministerijos siūlomus pakeitimus, degalinėse litras skirtingų degalų brangs iki 16,3 centų už litrą. Kiek pinigų tikisi ir kam juos išleistų Kaip jau skelbta, vienas iš Finansų ministerijos siūlymų yra degalams taikomų akcizų papildomas didinimas.

Kartais atrodo, kad Lietuvoje dėl svarbių dalykų tenka kalbėti su siena. Ta siena yra Vyriausybė ir Finansų ministerija. Lietuvos verslo konfederacija, kartu su partneriais iškėlė tikslą – krašto gynybos finansavimui skirti 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasiekti 3 proc., reikia apie 400 mln. eurų. Toliau turime diskutuoti, kaip ir kada. Pasiūlymas dėl 3 proc. labai paprastai pasiekiamas: reikia 1 proc. padidinti pelno mokestį verslui ir 1 proc.

...

Kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė sako, kad sutarimas dėl papildomo gynybos finansavimo tarp skirtingų politinių jėgų bus rastas. Dabartinis šalies vadovas pažymėjo, kad skirtingai negu mokesčių reformos atveju, diskusija turėtų pasibaigti sėkmingai. „Diskusija įgyja apčiuopiamesnes formas, atrandami bendri vardikliai tarp skirtingų partijų, pirmiausia paminėčiau susitarimą dėl galimo pelno mokesčio tarifo padidinimo, 1 ar 1,5 proc. neesminis šiuo atveju dalykas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. „Šią savaitę turėtų jau kažkoks siūlymas, kurį, manau, kad formuluosime, kaip Vyriausybės siūlymą, turėtų užgimti“, – pirmadienį Paluknyje žurnalistams sakė I. Šimonytė. Anot jos, Finansų ministerija yra baigusi rengti Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą. „Galės jį pateikti ir paskelbti“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Kaip rodo „4 procentų“ iniciatyvos užsakymu šių metų balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, beveik visų valdančiųjų ir opozicinių partijų rinkėjai palaiko siekį Lietuvos gynybos finansavimui skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis „Norstat“ apklausos duomenimis, siekį didinti BVP gynybai palaiko 89 proc. valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 84 proc. Laisvės partijos bei 75 proc. Liberalų sąjūdžio rinkėjų.

Siekiant didinti gynybos finansavimą, pelno mokesčio didinimas nėra geriausias variantas, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis. Anot jo, tai padarius smarkiai nukentėtų šalies investicinis klimatas, kurio padėties politikai nesistengia gerinti. „Lėšas gynybai iš tikro reikia didinti, bet vargu, ar šiuo metu, kai investicinis klimatas prastėja, geriausias variantas yra kelti pelno mokestį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino R. Rudzkis.

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą. Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina pritariantis „laisviečių“ pasiūlymams dėl papildomo gynybos finansavimo. Jis sako, kad savivalda galėtų prisidėti prie valstybės gynybos poreikių, pavyzdžiui, stiprinant oro gynybą. „Nustebsite, bet aš už („laisviečių“ pasiūlymus – ELTA). Reikia tik pasižiūrėti, galbūt galima būtų tam tikrą dalį (paprašyti iš savivaldos – ELTA), nes savivaldos rūpestis yra civilinė sauga.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus kuo greičiau apsispręsti dėl gynybos finansavimo. Anot jo, nors dar likę laiko susitarti, apie mokestinius pokyčius privaloma paskelbti 6 mėn. prieš jiems įsigaliojant. „Noriu atkreipti dėmesį, kad kalbėdami apie gynybos finansavimą ir kai kurių mokesčių klausimus, turime atkreipti, kad tai turi būti paskelbta bent 6 mėn. iki įgyvendinimo. Ir todėl tas laiko langas, kaip buvo ir mokesčių reforma, užsiveria.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarimą dėl papildomo gynybos finansavimo dar šios kadencijos metu yra beviltiška.   „Aš manyčiau, kad šiemet sprendimai turės būti priimti. Geras klausimas, ar juos pavyks priimti iki rinkimų ar iš kart po, jau susidarius naujai koalicijai.

Premjerei trečiadienį inicijuojant trečiąjį susitikimą su politinėmis partijomis ir verslo atstovais dėl papildomo gynybos finansavimo didinimo, į jį grįžtanti opozicija teigia nepalaikanti dalies siūlomų variantų. Pasak jos atstovų, valdantieji neatsižvelgia į siūlymus dėl gynybos obligacijų. Finansų ministerija kovą antrajame susitikime dėl gynybos pateikė keturis galimus variantus krašto apsaugos finansavimui.

Trečiadienį premjerės Ingridos Šimonytės rengiamame trečiajame politinių partijų ir verslo atstovų susitikime dėl gynybos finansavimo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketina pateikti karinių įsigijimų projektą bei konkretų finansinį poreikį planui įgyvendinti. Pasak politiko, pakoregavus gynybos prioritetus, reikalingas papildomas finansavimas iš esmės nesikeičia.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas nėra tinkama priemonė siekiant didesnio finansavimo gynybai. Jo manymu, papildomos lėšos galėtų būti gautos apmokestinus verslą. „Aš remiu verslo pradėtą socialinę iniciatyvą – 4 proc. nuo BVP gynybai. Šis tikslas yra ambicingas, bet tikrai pasiekiamas. Visgi matau, kad kalbama daugiausiai apie PVM didinimą. Mes visi žinome, kad PVM pirkdami prekes moka visi Lietuvos gyventojai, tai nėra verslo mokestis.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovo Dainiaus Dundulio teigimu, sumažinus mokestines lengvatas Lietuva turėtų daugiau lėšų krašto gynybai finansuoti. Be to, anot verslininko, patys gynybos poreikiai turi būti deklaruojami skaidriau. „Reikia lengvatas mažinti visas. Nes lengvatų Lietuvoje yra labai daug (...) su labai daug išimčių ir, kaip pasakyti, vieni lygesni už kitus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Dundulis.

Pirmadienį Seime vyks valdančiosios koalicijos tarybos posėdis, skirtas aptarti papildomo gynybos finansavimo šaltinius. „Manau, kad bus aptariami gynybos finansavimo dalykai“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos lyderiai gynybos finansavimo klausimą aptars artėjant numatytam pasitarimui šiuo klausimu Vyriausybėje, kur dalyvaus verslo, profesinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Premjerė Ingrida Šimonytė kitą trečiadienį kviečia politinių partijų bei verslo atstovus dalyvauti trečiajame susitikime dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Susitikimas Vyriausybėje rengiamas balandžio 17 d., Eltai patvirtino Ministrės pirmininkės biuro vadovė Ieva Skarelytė. Jos teigimu, į susitikimą pakviestos politinių partijų, verslo bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Lietuvos profesinių sąjungų bei darbdavių atstovai surengė dvišalius pasitarimus dėl papildomo gynybos finansavimo bei pateikė matymą, kokiomis lėšomis būtų galima prisidėti prie šios sektoriaus. Kaip Eltai teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė buvo deklaruota, kad sprendimai iš socialinių partnerių pusės priimami nebus, tačiau buvo kalbama koks finansavimo modelis atitiktų skirtingų šalių lūkesčius.

Generalinei prokuratūrai patvirtinus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimą nepradėti tyrimo dėl viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje, opozicinių partijų atstovai tikina esantys pasiryžę vėl sugrįžti į diskusijas dėl gynybos finansavimo. Visgi, didelių lūkesčių rasti konsensusą dėl tvaraus finansavimo šaltinio opozicija neturi – pasak jų, viešai deklaruotos skirtingos partijų pozicijos greičiausiai jau nepasikeis.

Daug dėmesio sulaukė verslo pasiūlyta iniciatyva didinti finansavimą krašto apsaugai – anot iniciatorių, krašto apsaugai turėtų būti skiriami bent 4 proc. nuo šalies BVP. Visai netrukus, iniciatyva susilaukė kritikos, mat iniciatoriai nenurodė priemonių, kaip būtų surenkamos papildomos lėšos. Nors verslo bendruomenė sutinka su kai kurių mokesčių padidinimu, iš verslo surinktų lėšų vos užteks pasiekti 3 proc. tikslą.

 Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad didesnis gynybos finansavimas turėtų būti daromas padidinant pelno mokestį verslui. Jis taip pat teigiamai įvertino verslo atstovų išreikštą pasiryžimą prisidėti prie Lietuvos gynybos sumokant didesnius mokesčius. „Be abejo, pelno mokestis yra integrali to dalis. Klausimas yra, kiek procentų? Man tikrai patinka mūsų verslo asociacijų lyderystė. Ir jie net aiškiai sako, kad pradėti nuo jų, kas duotų tam tikrą efektą.

Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, finansavimas turėtų būti mišrus – skolinantis trumpalaikiams gynybos projektams, tuo metu tęstinius, ilgalaikiams projektus finansuoti iš gynybos mokesčio. „Manau, kad turime taikyti mišrų metodą. Tiems projektams, kurie laikini ar vienkartiniai, tinka ir skolinimasis.

Prasidėjus darbuotojų ir darbdavių diskusijoms dėl Finansų ministerijos pasiūlytų papildomo gynybos finansavimo variantų, Trišalė taryba jų svarstyti neketina – jos nariai teigia, jog dėl to su Vyriausybe nesitarta. „Kol kas į darbotvarkę klausimas neįtrauktas, artimiausiame posėdyje svarstomas nebus“, – BNS antradienį sakė šiuo metu tarybai pirmininkaujantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Lietuva sutiktų svarstyti bendrą Europos Sąjungos (ES) skolinimąsi gynybai finansuoti, panašų į buvusį kovido pandemijos metu, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Kitas instrumentas, kurį mes būtume atviri svarstyti, – bendras skolinimasis.

Seimas ketvirtadienį planuoja tvirtinti krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, joje, be kita ko, numatyta nuo kitų metų gynybai skirti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dokumente projektuojama, kad kitąmet Krašto apsaugos ministerijos asignavimai turėtų būti 2,38 mlrd. eurų, 2026 metais – 2,5 mlrd., 2027 metais – 2,6 mlrd., o 2030 metais pasiekti 2,84 mlrd. eurų. Šiemet finansavimas gynybai siekia 2,75 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad dalis didelių chemijos pramonės įmonių galėtų būti perorientuotos sprogmenų gamybai. Tuo metu gynybos pramonės ir kitų  verslo organizacijų atstovai sako, jog norint vystyti Lietuvos gynybos pramonę reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės – būtina keisti ginklų ir šaudmenų bei kitų strateginių prekių kontrolę.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad tam, jog būtų gaunamos papildomos lėšos gynybos finansavimui, tikriausiai bus pasirinkta eiti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir pelno mokesčio kėlimo keliu. Vis tik, anot jo, geriausias sprendimas šiuo klausimu būtų buvęs įgyvendinti mokesčių reformą, tačiau tam šiuo metu galimybės yra menkos. „Tikėtina, kad bus eita paprasčiausiu keliu, kuriuo buvo eita ir anksčiau, ir Estijoje, tai PVM.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad krašto apsaugos finansavimo didinimui reikia  plataus politinio sutarimo, o sprendimų nereikėtų atidėlioti – juos priėmus iki liepos 1 dienos, jau 2025 metų biudžete būtų numatytas stabilus finansavimas. Ji pabrėžia, kad tam reikia ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet opozicijos pritarimo.  „Svarbiausia sutarti dėl poreikio.

Susitikime su politinėmis partijomis, verslo ir profsąjungų atstovais pirmadienį pateikus keturis galimus krašto gynybos finansavimo šaltinius, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad norint rasti ilgalaikį sprendimą yra būtinas opozicinių partijų dalyvavimas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad ieškant papildomų lėšų gynybos poreikiams, geriausia būtų peržiūrėti lengvatas ar padidinti nuosavybės ar turto mokesčius. Anot jo, nors pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas būtų greitas būdas surinkti reikalingas pajamas, tai labiausiai paveiktų skurdesnius asmenis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad pasitraukiančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimai apie neskaidrius viešuosius pirkimus nepadeda diskutuojant su opozicija dėl gynybos finansavimo.

Seimo opozicinių frakcijų nariai pateikė siūlymus, kaip būtų galima finansuoti krašto gynybą. Tiesa, Seimo opozicija nedalyvavo vakar vykusiame pasitarime dėl gynybos finansavimo –  Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, jog opozicija nemato prasmės kalbėti apie papildomą finansavimą krašto apsaugai, kol teisėsaugos institucijos neįvertins buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasisakymų, apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad nors mestas šešėlis dėl galimos korupcijos krašto apsaugos srityje lemia mažesnį pasitikėjimą, tačiau dėl geopolitinės realybės dabar yra tinkamas laikas kalbėtis apie papildomą gynybos finansavimą. Pasak jos, šiuo klausimu reikia kaip įmanoma platesnio sutarimo. „Manau, kad tiesa yra tai, jog mestas šešėlis lemia mažesnį pasitikėjimą pačia sistema ir dabar reikia kažkaip iš naujo pelnyti tą pasitikėjimą. Tuo esame susirūpinę.

Seimo opozicija nedalyvaus premjerės inicijuotoje diskusijoje ieškant papildomų lėšų gynybai, kol iš teisėsaugos institucijų negaus atsakymų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos sistemoje. Apie tai antradienį per spaudos konferenciją Seime pranešė visų penkių opozicinių frakcijų atstovai – Darbo partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės.

Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas. Seimo Mišrios frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sakė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) siūlo įvesti 0,3 proc. banko turto mokestį ir taip spręsti gynybos poreikius.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.  Vertinant papildomą poreikį 2024-2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbuotojai kaip galimą šaltinį gynybos finansavimui palaikytų pelno mokesčio didinimą bei didesnį pajamų progresyvumo įvedimą, tačiau nepritartų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui. Anot jos, nerimą bendruomenei taip pat kelia krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tarp pasiūlymų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas. „Atsižvelgiant į diskusijas viešojoje erdvėje, Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip būtų galima surinkti tuos 400 mln. eurų.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje. Anot jo, siūlymai taip pat bus išsiųsti opozicijai. „Nėra bendro matymo, bet visiems bendrai pateikta informacija, 4 galimi variantai dėl mokesčių pakeitimo didinimo linkme.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint įgyvendinti suplanuotus krašto apsaugos sistemos projektus, tvarus ir mokestinėmis priemonėmis pasiektas finansavimas gynybai turėtų būti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje dabartinių 2,5 procento. „Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc.

Nepaisant krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo, iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad sprendimų Seime bus bendrai ieškoma toliau, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.