Vyriausybė gruodžio pabaigoje nukentėjusiam verslui skyrė 6 mln. eurų, be to, su Europos Komisija (EK) derinamas 130 mln. eurų lengvatinių paskolų apyvartai paketas.
Reikia greitos valstybės reakcijos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad vis dar nėra aišku, kaip greitai verslą pasieks Vyriausybės pažadėta parama. Anot jo, jos būtų gerai sulaukti iki sausio pabaigos.
„Reikėtų, kad kuo mažiau būtų biurokratijos su tomis priemonėmis, jeigu tai užtruks, tai tikrai skaudžiai atsilieps verslui. Pinigai – kraujas, suprasdami, kad įmonės nukentėjo, nuostolių turėjo, tai greita valstybės reakcija būtų pagirtina“, – BNS kalbėjo LPK prezidentas.
Laikas, anot jo, daliai verslo yra gyvybiškai svarbus.
„Taip, yra tokių atvejų, dėl šių problemų įmonėms kyla egzistencinė grėsmė, todėl mes tikimės, kad tos priemonės bus išspręstos vėliausiai iki sausio pabaigos“, – teigė jis.
V. Janulevičiaus teigimu, pradinio paramos paketo dėl patiriamų problemų, tikėtina, neužteks,
„Iš pradžių ir viena, ir kita reikia paleisti, išnaudoti, pažiūrėti, koks bus poreikis ir būti pasiruošus didinti paramą. Mano akimis, tikėtina, kad tų priemonių reikės daugiau“, – sakė V. Janulevičius.
Jis pabrėžė, kad reikėtų skubinti ir 2021-2027 metų struktūrinės Europos Sąjungos paramos procesus.
„Kiek žinau, paramos paketai persikelia į rudenį, bijau, kad pavasarį, su dabartinėmis energijos kainomis, Kinija, Baltarusija ir kitomis mūsų problemomis, bus sunku, bijau, kad parama verslą pasieks tik kitais metais. Būtina kuo greičiau paruošti priemones ir leisti jas į rinką“, – teigė LPK prezidentas.
Paramos kriterijai dar derinami
130 mln. eurų lengvatinių paskolų apyvartai paketas dar derinamas su Europos Komisija (EK) – jei jis bus patvirtintas, maksimali iki dvejų metų trukmės paskolos suma bus 5 mln. eurų. Anksčiau skelbta, kad paskolos terminas bus iki vienerių metų.
6 mln. eurų valstybės paramos turėtų būti išdalinta pagal dvi priemones: „Expo sertifikatas LT“ (1 mln. eurų) ir „Naujos galimybės LT“ (5 mln. eurų). Anot ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjo Martyno Čerkausko, kvietimą preliminariai planuojama paskelbti vasario mėnesį.
„Pareiškėjais ir galutiniais naudos gavėjais galės būti tik labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės“, – BNS sakė jis.
Į finansavimą galės pretenduoti ne tik nuo Kinijos veiksmų nukentėjęs verslas, bet ir kitos įmonės, tačiau dėl kriterijų kol kas neapsispręsta – pasiūlymai paskelbti viešam aptarimui ir turėtų būti patvirtinti iki sausio vidurio.
Tuo metu į lengvatines paskolas galės pretenduoti tik nuo Kinijos veiksmų nukentėjusios įmonės – jos galės gauti iki 5 mln. eurų (grupė – iki 10 mln. eurų) paskolas.
„Data, kada bus galima naudotis šia pagalbos priemone, priklausys nuo to, kaip greitai bus gautas EK sutikimas“, – sakė M. Čerkauskas.
Anot jo, jau parengta ir EK pateikta dar viena paramos priemonė – pakoreguota tiesioginių COVID-19 paskolų schema. Pagal ją problemų su Kinija turinčios įmonės galėtų gauti lengvatines iki 5 mln. eurų (grupė – iki 10 mln. eurų) paskolas apyvartinėms lėšoms bei iki 3 mln. eurų paskolas investicijų projektams (iki aštuonerių metų trukmės).
Eiti į naujas rinkas reikia politikų pagalbos
V. Janulevičius pareiškė tikįs, kad iki sausio pabaigos tiek Lietuvos ir tiek EK santykiuose su Kinija turėtų įvykti permainų, nors, jo žodžiais, pozityvo mažai. Dėl to, anot jo, valstybės parama verslo diversifikacijai šiuo metu yra itin svarbi.
„Tos priemonės labai svarbios norint sušvelninti padėtį ir ieškant naujų rinkų. Dideliu gamybos fabriku tampa Vietnamas, Tailandas, Indonezija ir tos šalys, kurios yra aplink Kiniją. Būtent į tas šalis europiečiai ir amerikiečiai investuotojai dabar perkelia gamybą iš Kinijos – ten jau per brangu“, – sakė V. Janulevičius.
Jo nuomone, Lietuvos verslui patekti į tenykštes rinkas padėtų bendradarbiavimas valstybiniu lygiu.
„Manau, kad politikams reikia ruoštis, minimum ministro lygmenyje, ir premjerės ir prezidento, vizitams į tas šalis, negaišti laiko. Nes tos šalys dar duoda galimybę“, – sakė pramonininkų atstovas.
Gruodžio pabaigoje V. Janulevičius BNS teigė, kad nuo Kinijos nukentėjusiam Lietuvos verslui reikia apie 300 mln. apyvartinių lėšų. Anot jo, dėl Kinijos veiksmų Lietuvos nepasiekia daugiau nei tūkstantis konteinerių, kurių preliminari vertė – apie 240 mln. eurų.
Lietuvai pernai rudenį atidarius Taivaniečių atstovybę, buvo sustabdyti Kinijos krovininiai traukiniai į Lietuvą, nutrauktas maisto eksporto leidimų išdavimas, Lietuvos įmonėms sumažinti kredito limitai ir pakeltos kainos, be to, Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemų.
Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.
LPK šią savaitę kreipėsi į Verslo ir pramonės patariamąjį komitetą (BIAC), veikiantį prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), siekdama atkreipti jos dėmesį į susidariusią situaciją. Tikimasi, kad tarptautinės organizacijos atkreips dėmesį į Kinijos spaudimą ir kreipsis į Pasaulio prekybos organizaciją.
