Labai gerai pastebėjai.

Bėda ta, kad leidybinės įmonės nenori mokėti normalių atlyginimų savo darbuotojams.

Jos moka minimalų atlyginimą, o likusią sumą išmoka per autorines sutartis. Ilgesnėje perspektyvoje kenčia darbuotojas - jo/s pensija ir kt.

Problema ta, kad darbdaviai visais įmanomais būdais mėgina sau susižerti pelną darbuotojų atlyginimų sąskaita....

Aš sakyčiau, kad žurnalistai turėtų griebti jautį už ragų (ne autorinių sutarčių mokesti, bet darbdavį) ir reikalauti normalių oficialių atlyginimų.

Čia parašyta kažkokia nesąmonė. Sudėliokime viską į savas lentynas, pavadinkim vardais ir viskas bus aišku:

1) žurnalistas, kuris dirba viename leidinyje pagal darbo sutartį - jis yra jį įdarbinusios įmonės darbuotojas.

2) žurnalistas, kuris nori būti savarankiškas ir jo straipsnius spausdina ne vienas leidinys pagal sutartis - yra savarankiškai besiverčiantis asmuo (užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje individualią veiką - straipsnių rašymą). Jis metų gale turėtų deklaruoti kiek gavo pajamų ir susimokėti 15 proc. pajamų mokestį, be to, kas ketvirtį mokėti Sodrai įmokas bazinei ir papildomai pensijai gauti.

3) žurnalistas, kuris žurnalistika užsiima tik laisvalaikiu ir karts nuo karto parašo vieną kitą straipsniuką, bet gyvenime dirba kitą darbą ir yra socialiai draudžiamas, tai gali pasirinkti ir kitą atsiskaitymo už straipsnį formą - honorarinę sutartį bei iš karto susimokėti 15 proc. nuo honoraro mokestį į valstybės biudžetą.

Tas pats ir su kitais "kūrybiniais darbuotojais". Ar taip jau sudėtinga čia reglamentuoti? Už ką ten Finansų ministerijoje atlyginimus moka klerkams iki šiol nesuprantu...