Prieš porą metų įvairūs analitikai sakydavo, kad vairuotojai nebepirks benzino, kai jo kaina pasieks 4,5 lito už litrą, tačiau dabar šią ribą nukėlė iki 5 litų. Kol kas kuro kaina – tarsi šilta antklodė, kurią vienas nuo kito traukia valstybė, naftos perdirbėjai ir kuro pardavėjai. Paprastam vartotojui džiugių naujienų nėra ir nebus.
Riboja keliones
„Jei darbovietė neskirtų kuro, turėčiau mažytį ekonomišką automobilį ir naudočiau jį tik savaitgaliais – iki Bubių sodų ir atgal“, – sako šiaulietis Povilas Udelcovas, žvelgdamas į kuro kainas degalinėje. 95 markės benzinas – 4,78 lito. Dyzelinas – 4,65. Automobilinės dujos – 2,34 lito.
Statybų sektoriuje dirbantis P. Udelcovas kol kas dėl kuro kainų galvos nesuka, nes darbovietė „įpila“ pakankamai. 20 metų senumo automobilis „Subaru“ – patikimas, bet ryja 10 litrų šimtui kilometrų.
Statybininkas įsitikinęs, jei tektų kuro sąnaudas perkelti ant savo pečių – labai apribotų keliones: „Jeigu važiuoji su žmona, vaikais ir kitais giminaičiais – apsimoka. Tačiau vienam vairuoti – prabanga“.
Šiaulietis Olegas šeimos keliones apribojo jau prieš metus, kai dyzelinas perkopė 4 litų ribą. Jo šeima nemažai keliauja po įvairius Lietuvos miestus, nes sūnus šoka sportinius šokius: „Nuvažiuoti iki Kauno – 100 litų. Gerai, kad dalinamės – pora vyksta vienu automobiliu“.
Olegas, jei ne šeima, tuojau pat išvažiuotų dirbti ir gyventi į užsienį. Ne dėl brangaus kuro. Jo nuomone, jei darbo užmokestis atitiktų kainas – niekas neribotų išlaidų ar kelionių.
Juodoji rinka klesti
Šiaulietis Saulius jau daugiau kaip ketverius metus važiuoja dujomis. Benzino varikliui užvesti ir sušildyti prireikia apie 10 litrų per mėnesį. „2000 litų kainavusi aparatūra atsipirko po 20 tūkstančių kilometrų“, – apskaičiavo Saulius, per metus nuvažiuojantis apie 30 tūkstančių.
Jei tik yra galimybė, jis mielai įsipila ir pigesnio benzino. Kuro kilmė vartotojui nesvarbi. „Juk vairuotojui – kuo pigiau, tuo geriau. Aš kuro kainų negaliu pakeisti, todėl renkuosi iš to, ką turiu“, – sako šiaulietis.
Saulius specialiai „užsipilti“ į Baltarusiją nevažiuoja, tačiau vasarą keliavo per šią šalį į Ukrainą: „Dujos tada kainavo apie 80 lietuviškų centų. Benzinas – apie du litus. Beje, dujų kokybė žymiai geresnė. Mašina traukia neatpažįstamai“.
Šiuo metu juodojoje rinkoje gausu rusiško ir baltarusiško dyzelino, kurio kaina – apie 3,50 lito. Tiek pat kainuoja ir dažytas ūkinėms reikmėms skirtas dyzelinas, parduodamas nelegaliai. Benzino kaina juodojoje rinkoje – apie 3,70 lito.
Pabrangus kurui visoje šalyje veikia nelegalių degalinių, kuriose litras suskystintų dujų kainuoja apie 1,70 lito. Tokiai degalinei ypatingos įrangos nereikia. Iš paprastų dujų balionų kompresoriumi dujos perpumpuojamos į automobilius.
Šalčiai išduoda kontrabandos mastus
Bendrovės „ORLEN Lietuva“ Komunikacijos skyriaus viršininkas Audrius Stasiulaitis primena, kad Lietuva yra eilinė šalis, kurioje kuro kainos priklauso nuo pasaulinių tendencijų.
„Mes perkame naftą ir parduodame jos produktus rinkos kainomis. Prognozių neteikiame, tačiau dabar kurą pabrangino keli veiksniai: įtampa tarp Vakarų šalių ir Irano, Sirijoje vykstantis konfliktas. Taip pat svarbus dolerio ir euro santykis“, – aiškino A. Stasiulaitis.
Įmonės atstovas sako, kad per didžiuosius šalčius rekordiškai padidėjo prekyba arktiniu dyzelinu. Bendrovė vienintelė šiame regione tokį gamina, todėl statistika verčia susimąstyti. Dar nėra tikslių skaičių, tačiau didžiulė paklausa liudija, jog apie 20 procentų vartotojų dyzeliną „pila“ ne iš degalinių.
Lietuvoje šiuo metu kuro pardavėjai gali prekiauti ir iš kitų gamintojų atsivežtu kuru. A. Stasiulaičio nuomone, konkurencijai rinkoje sąlygos sudarytos.
Konkurencijos nėra
Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas, tikina, kad absoliuti dauguma kuro pardavėjų produktus perka iš vienintelio Lietuvoje gamintojo – „ORLEN Lietuva“.
Valstybė tarsi leidžia konkuruoti, tačiau sąlygų tam nesudaro. Jeigu kuro pardavėjas nori įsivežti produktų iš kitos šalies, jis turi turėti kuro saugyklas.
L. Vosyliaus manymu, Lietuva turėtų leisti saugoti kurą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Tokia praktika nesvetima daugeliui ES šalių.
„Konkurencija egzistuoja tik tarp degalinių. Žaidžiama 10–15 centų“, – konstatuoja asociacijos prezidentas.
L. Vosylius prisiminė analitikus, kurie dar visai neseniai kalbėjo, jog žmonės nebesės už vairo, jei kuro kaina peršoks 4,5 lito. Pasiekė ir persvėrė, tačiau vartojimas nesustojo. Dabar ši riba pasislinko iki 5 litų.
„Benzino parduodama mažiau, tačiau automobilių – nesumažėjo. Kokia išvada? Žmonės griebėsi alternatyvų: važiuoja dujomis arba kontrabandiniu kuru“, – konstatavo L. Vosylius.
Kuro kainų analitikai vartotojui nežada pigesnio kuro. Tik ginčijamasi – perkops kaina 5 litų ribą ar ne.
Valstybės pozicija nelanksti
L. Vosylius apytiksliai apskaičiavo, kad Lietuvoje apie 50 procentų benzino kainos sudaro mokesčiai valstybei – akcizas ir PVM. Apie 45 procentus sudaro didmeninė kuro gamyklos kaina. Degalinių marža sudaro likusius 5 procentus, kurie ir žaidžia konkurencinėje kovoje.
Dyzelino apytikslis santykis atitinkamai: 42 procentai valstybei, 53 – gamintojui ir 5 – degalinėms.
Asociacijos prezidentas sako, jog pavyko Vyriausybę įtikinti, kad dyzelinas yra svarbus verslui, todėl akcizas jam buvo sumažintas. Dėl mažesnio akcizo benzinui Vyriausybė neina į kalbas.
„Trečius metus iš eilės taikomas 21 procentu didesnis akcizas, nei ES yra nustačiusi. Rezultatas – mūsų benzinas nekonkurencingas net Latvijos ar Lenkijos rinkoje. Vietoje 1,24 lito mes sumokame 1,5 lito akcizo“, – teigė L. Vosylius.
Jo nuomone, automobilinėms dujoms padidintas akcizas sukūrė ir šio kuro juodąją rinką. „Važiuojantis dujomis yra pats jautriausias vartotojas. Gudročiai perka buitines dujas be akcizo ir jas parduoda vairuotojams. Tuo piktnaudžiauja nemažai degalinių“.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
