Energetikos agentūra skaičiuoja, kad dabar dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje yra tokia pat kaip buvo pernai tuo pačiu metu.
Vasario 24-ąją mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,50 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,62 Eur/l.
Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar siekia 1,49 Eur/l, o Estijoje ir Latvijoje vidutinė benzino kaina yra 1,64 Eur/l.
Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina siekia 1,52 Eur/l, arba 10 ct/l mažesnė nei Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 1,55 Eur/l ir 1,61 Eur/l.
Degalinių atstovai sako, kad po akcizų pakėlimo pabrangintų degalų jų parduoda mažiau, nes dalis vairuotojų bakus pasipildo užsienyje.
Pardavimas smuko šeštadaliu
„Pirminis efektas, nulemtas Vyriausybės sprendimo didinti akcizo mokesčius degalams, išties neramina. Skaičiuodami sausio mėnesio rezultatus, stebime, kad dyzelino pardavimai degalinėse, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, smuko 16,6 proc.
Šis procentinis pokytis reiškia 20 mln. litrų sumažėjusią apyvartą per sausį ir galimą 200 mln. litrų nuostolį per 2025 m. Šie milijonai litrų taip pat reiškia ir bent 200 tūkst. sustojimų juos užsipilti“, – pranešime cituojamas Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.
Jis pabrėžia, kad šie pasikeitimai neigiamai atsiliepia ir valstybės biudžetui, nes transporto sektorius degalus pradėjo pirkti užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir jau net Švedijoje.
„Vertinant visą Lietuvos degalų rinką, valstybė per sausio mėnesį surinko apie 10 mln. eurų mažiau akcizo, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – komentuoja E. Cicėnas.
Pasak jo, degalų apmokestinimo politikos formuotojai neįvertino, kad vežėjai persiorientuos ir pildys ne Lietuvos, o kitų šalių biudžetus.
„Tačiau nepaisant 50 mln. litrų sumažėjusios degalų apyvartos Lietuvoje vien per sausio mėnesį (-26,7 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) Lietuvos keliai toliau eksploatuojami, ir tarša niekur nedingo – sumažėjo tik Lietuvoje parduodamų degalų kiekiai, už kuriuos verslas mokėtų akcizus į Lietuvos biudžetą“, – sako E. Cicėnas.
Jo teigimu, taip pat vyrauja nerimas, kad užsienio investuotojai gali prarasti susidomėjimą Lietuva, kaip patrauklia šalimi nukreipti investicijas, o lėtėjanti verslo plėtra darytų žalą darbuotojų užimtumui bei darbo jėgos poreikiui.
Vairuotojai suka į Lenkiją
Asociacijos vadovas nuogąstauja, kad šiais mokesčiais viskas nesibaigs, nes akcizai bus didinami toliau. „Nuo prarastų 20 mln. litrų per sausį nesurinkta ir apie 6 mln. eurų PVM. Vadinasi, per metus biudžetas galimai bendroje sumoje neteks iki 200 mln. eurų“, – prognozuoja Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.
Pasak E. Cicėno, Lietuvos įmonės, teikiančios transporto paslaugas, degalus perka ir pirks Lenkijoje tol, kol kainų skirtumas išliks toks ryškus. Nuo metų pradžios jau net ir Švedijoje degalai tapo pigesni nei Lietuvoje.
„Pildamiesi degalus mūsų šalyje, vežėjai tampa nekonkurencingais Europoje. Galima prognozuoti, kad akcizo mokestis bus stabdžiu ir potencialiems investuotojams, kurie vietoj mūsų šalies geriau rinksis kitas, pavyzdžiui, Lenkiją“, – kalba E. Cicėnas.
Jo vadovaujama asociacija skatina iniciatyvą aktyvuoti dalinį akcizo grąžinimo mechanizmą vežėjams, kad verslas ir toliau degalais bakus pildytų Lietuvoje bei reikšmingai prisidėtų prie šalies biudžeto.
„Vežėjai, tikiu, piltųsi degalus Lietuvoje ir prisidėtų prie Lietuvos biudžeto surinkimo, jei būtų įvestas dalinis akcizo grąžinimo mechanizmas, kuris Lietuvą vėl padarytų konkurencingą kaimyninių šalių atžvilgiu“, – teigia asociacijos vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
