Šiame kvietime prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kurie anksčiau parengs investicijų planą, suderins jį su BETA ir pradės techninio darbo projekto pirkimą.
„Prioritetas bus skiriamas tiems projektams, kurie bus greitesni – jeigu kažkurie būsto savininkai iki paskutinės dienos, kada galima teikti paraiškas, jau bus pasirengę techninį darbo projektą bei turės leidimą statybai, jie renovaciją galės pradėti dar nesulaukę kitų metų pradžios“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.
Kiti svarbūs kvietime nurodyti atrankos kriterijai, į kuriuos bus taip pat atsižvelgiama: ar projektas įtrauktas į savivaldybių parengtas kvartalo energinio efektyvumo didinimo programas, aukštesnė energinio naudingumo klasė bei energinis efektyvumas, didesnis gyventojų palaikymas.
Atrankos kriterijus – kvartalinė renovacija
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas išskiria kitą svarbią detalę, kuri turės įtakos vertinant gautas paraiškas – ar pastatas yra įtrauktas į kvartalinės daugiabučių renovacijos programą.
„Šiame kvietime paraiškas gali teikti tiek pavieniai namai, tiek savivaldybės, norinčios atlikti kvartalinę daugiabučių renovaciją. Didesnį dėmesį skirsime pastarajai – tai reiškia, kad jeigu gausime daugiau paraiškų nei yra skirta finansavimo (150 mln. eurų), prioritetą teiksime kompleksinės renovacijos paraiškoms. Ji leidžia ne tik atnaujinti pastatą ir pagerinti jo energinį efektyvumą, tačiau ir sutvarkyti daugiabučius supančią aplinką, pertvarkyti viešąsias erdves, išspręsti automobilių stovėjimo aikštelių ir kitas infrastruktūrines problemas. Taip gyventojai nušauna du zuikius vienu šūviu“, – pasakoja M. Narbutas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad į daugiabučių modernizavimo programą aktyviai įsitraukia savivaldybės, kurių administruojama kompleksinė pastatų renovacija įgauna vis didesnį pagreitį.
„Džiugu matyti, kad dauguma savivaldybių jau yra pasirengusios arba baigia pasiruošti kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Greičiausiai, didžioji dalis paraiškų septinto kvietimo metu bus atitinkančios kompleksinės renovacijos principą“, – teigia M. Narmontas.
M. Narmonto teigimu, savivaldybių įsitraukimas ir tarpininkavimas modernizuojant visą kvartalą yra labai svarbus, kadangi daugiabučių infrastruktūra dažniausiai naudojasi ne vieno pastato gyventojai.
Renovacijos nauda – įvairiapusė
Sumažėjusios išlaidos šildymui – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios gyventojai nusprendžia teikti paraiškas renovacijai. Atnaujintas daugiabutis vidutiniškai po renovacijos sutaupo 50 proc. šiluminės energijos.
Vis dėlto, Būsto energijos taupymo agentūra atkreipia dėmesį, kad sumažėjusios sąnaudos šildymui nėra vienintelis paskatinimas renovuojant daugiabutį namą. Kitas itin svarbus aspektas, galintis pastūmėti teikti paraišką būsto renovacijai – gyvenimo kokybės pagerėjimas. Taip pat padidėja renovuoto būsto vertė – jie yra paklausesni nuomotis ar įsigyti būstą planuojantiems žmonėms.
Remiantis naujausio visuomenės tyrimo duomenimis, 62 proc. senų daugiabučių gyventojų Lietuvoje norėtų renovuoti savo namus, dalyvaudami Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.
Daugiabučių atnaujinimui bus skiriama 150 mln. eurų
Po paskutinio kvietimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai Aplinkos ministerija yra numačiusi skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų vertės.
Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Taip pat valstybė pilnai padengs visas nepasiturintiems gyventojams tenkančias išlaidas.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuoti jau 2274 daugiabučiai, kuriose yra daugiau kaip 65 tūkst. butų, o šiuo metu yra atnaujinami dar 407 pastatai. Investicijos į šių namų renovaciją sudaro apie 700 mln. eurų.
