Savo istorija sutiko pasidalinti pensininkė Nijolė iš Klaipėdos. Ji pasakojo, kad jau rudens pradžioje kreipėsi dėl šildymo kompensacijos.
„Netrukus gavau atsakymą, kad trūksta dokumentų, t. y. banko išrašų apie gaunamas pajamas.
Dokumentus pateikiau, tada turėjau paaiškinti, tų pinigų kilmę. Tačiau nežinau, ką apie tai galiu pasakyti, vienintelės pajamos – pensija“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad savivaldybės darbuotojai sužinojo, kad vasarą jį buvo lizingu įsigijusi skalbimo mašiną ir televizorių.
„Dabar liepė atsiųsti lizingo sutartį. Ją nusiunčiau, tačiau kol kas tyla, jokio atsakymo nesulaukiau.
Panašu, kad taip specialiai daroma, kad negaučiau kompensacijos. Tačiau būtent todėl išsimokėtinai ir pirkau elektroninius prietaisus, nes neturėjau susitaupiusi reikiamos sumos“, – piktinosi moteris.
Ji tikino, kad žiemą vos pragyvena iš pensijos.
„Sąskaitos už šildymą sudaro didžiausią dalį komunalinių mokesčių. Taip pat nemažai pinigų išleidžiu vaistams. Tikėjausi bent nedidelės kompensacijos už šildymą. Tiek pernai, tiek užpernai ją gavau. Tačiau šiemet jos man nebenori skirti“, – skundėsi Nijolė.
Privalo pateikti duomenis apie pajamas
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Regina Grabauskė komentavo, kad kreipdamiesi dėl piniginės socialinės paramos asmenys turi pateikti duomenis būtinus paramai skirti ir dydžiui apskaičiuoti, t. y. duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą, gaunamas pajamas.
„Individualiais atvejais, kai parama gali būti skiriama išimties tvarka, arba kilus įtarimų dėl pareiškėjų teikiamos informacijos (duomenų), gali būti paprašyta pateikti ir sąskaitų išrašus“, – komentavo savivaldybės atstovė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Egidija Abeciūnienė komentavo, kad kreipiantis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų reikia pateikti įstatymo nustatytos formos pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį arba gyventojo pajamų–išlaidų apskaitos žurnalo kopiją už tris paėjusius mėnesius iki kreipimosi mėnesio.
„Dokumentų pateikti nereiks, jeigu ši informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų, pvz., pensija, netekto darbingumo pensija ir kt.“ – sakė specialistė.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas komentavo, kad ne visais atvejais gyventojai turi pateikti banko išrašus.
„Tačiau gali būti situacijų, kai banko sąskaitos išrašą (išrašus) būtina pateikti, nes nagrinėjant asmens prašymą bei nustatant jo teisę į būsto šildymo kompensacijas kyla pagrįstas poreikis patikslinti asmens prašyme ir jo prieduose pateiktą informaciją, susijusią su asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamomis, finansinio turto teisingumu.
Tokiu atveju asmuo apie šį poreikį yra informuojamas individualiai“, – sakė savivaldybės atstovas.
Lizingo sutartis kompensacijai įtakos neturi
Savivaldybių atstovai patikino, kad lizingo sutartys kompensacijos skyrimui įtakos neturės.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas komentavo, kad skiriant būsto šildymo kompensacijas, vertiname asmens ar bendrai gyvenančių asmenų, nuosavybės teise turimo turto visumą (nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.).
„Tačiau nevertiname turto įsigijimo pagrindo“, – sakė jis.
E. Abeciūnienė atkreipė irgi dėmesį, kad lizingo sutartis neturėtų būti priežastis negauti paramos.
„Tačiau kiekvieno asmens (šeimos) situacija vertinama individualiai“, – tikino ji.
Tuo metu R. Grabauskė sakė, kad lizingo sutartyse nurodytas turtas nėra vertinamas, kadangi tai nėra asmens nuosavybė.
Skirs 167 eurus?
Vilniaus miesto savivaldybė atkreipė dėmesį, kad dokumentų sąrašas priklauso ir nuo to, kaip gyventojų būstas yra šildomas.
„Sprendžiant dėl būsto šildymo kompensacijos skyrimo visuomet vertinamos besikreipiančio gyventojo ir kartu su juo gyvenančių asmenų pajamos. Todėl teikiant prašymą dėl šildymo kompensacijos būtina pateikti pažymą apie per 3 pastaruosius mėnesius iki kompensacijos prašymo pateikimo gautas pajamas. Kiti reikalingi dokumentai priklauso nuo to, kokiu būdu būstas šildomas:
- jei centralizuotai – reikia pateikti šildymo, karšto ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodą;
- jei kietuoju kuru – būsto planą ir vidaus plotų eksplikacijos kopiją bei geriamojo vandens tiekimo kliento kodą;
- jei dujomis – paslaugų teikimo sutartį su dujų tiekimo įmone, dujų ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodą, būsto planą ir dokumentą, nurodantį dujų katilo parametrus;
- jei elektra – projekto, pagal kurį įrengtas el. šildymas, kopiją, karšto vandens šildytuvo dokumentų ir montavimo akto kopiją, informaciją apie elektros energijos apskaitą ir informaciją apie elektros tiekėją, elektros skaitiklio rūšį (vieno ar dviejų tarifų)“ – vardijo savivaldybė.
Vilniaus miesto savivaldybė atkreipė dėmesį, kad priklausomai nuo individualios situacijos, gali reikėti pateikti ir kitus papildomus dokumentus.
2024–2025 metų šildymo sezonui būsto šildymo kompensacijoms Vilniaus miesto savivaldybėje numatyta apie 8,5 mln. eurų.
„Prognozuoti, kokio dydžio kompensacijos gyventojams bus skiriamos, negalime, nes jos priklauso nuo faktinio šilumos kiekio suvartojimo. Praėjusį šildymo sezoną vidutinė suma, kuri buvo skirta už visą šildymo sezoną centralizuotai šildomo būsto šildymo kainai kompensuoti, siekė apie 167 eurus“, – skaičiavo Vilniaus miesto savivaldybė.