Vasarą automobilio salonas gali įkaisti iki 40 laipsnių, todėl noras staigiai jį atvėsinti atrodo natūralus. Tačiau pasak Nacionalinio Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro vairuotojai, – noras iškart po buvimo lauke labai greitai atvėsinti automobilio saloną.
„Vairuotojai dažnai įsėda į įkaitusį automobilį ir nori kuo greičiau atsivėsinti, tad kondicionierių nustato vos ne ties 17 laipsnių. Problema – ne pats atvėsinimas, o tai, kad temperatūra vėliau neperreguliuojama.
Tuomet žmogus ilgą laiką būna aplinkoje, kuri jam tiesiog per šalta, o išlipęs patenka į kaitrą. Tai – didelis stresas organizmui“, – sako pašnekovė.
Anot jos, staigūs temperatūros pokyčiai gali paveikti širdies veiklą ir kraujotaką – ypač žmonėms, turintiems širdies ligų ar jautresnę fiziologiją. Nors tai ne tas pats, kas staigus įšokimas į šaltą vandenį, principas – panašus. Organizmas nespėja prisitaikyti prie aplinkos pasikeitimo.
Kuriems vairuotojams kyla didžiausia rizika?
Didžiausią riziką patiria vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir nėščiosios. Šių grupių kraujotakos ar termoreguliacinė sistema yra silpnesnė, todėl jų organizmui reikia daugiau laiko prisitaikyti prie temperatūros pokyčių.
„Tai tie žmonės, kurie negali taip greitai reaguoti kaip sveikas suaugęs. Dėl to būtent jiems per šaltas automobilio salonas gali tapti ne tik diskomforto, bet ir sveikatos problemų priežastimi“, – aiškina specialistė.
Nors mažai tikėtina, kad per trumpą laiką šaltas oras sukels, pavyzdžiui, sinusitą ar veido nervo uždegimą, teorinė rizika egzistuoja.
Tokie sutrikimai dažnai pasireiškia kai organizmas patiria stresą, silpnėja imunitetas, o tai sudaro sąlygas bakterijoms.
„Kondicionierius pats neužkrės žmogaus infekcija. Bet jei dėl staigaus temperatūros kritimo sumažėja atsparumas, organizmas gali nepajėgti apsiginti net nuo tų bakterijų, kurios mums paprastai nekelia problemų“, – pažymi NVSC atstovė.
Kaip naudotis oro kondicionieriumi saugiai
Specialistė pabrėžia, kad svarbiausia – saikas ir nuoseklus prisitaikymas prie temperatūros. Rekomenduojama, kad automobilio salone temperatūra būtų tik keliais laipsniais žemesnė nei lauke – ne dešimčia ar daugiau.
„Jeigu lauke – 30 laipsnių, nereikėtų nustatyti 17 ar 18. Geriau – 24–25, kad temperatūrų pokyčiai nebūtų drastiški. Po pradinio atvėsinimo verta greitai perreguliuoti sistemą į komfortišką lygį.“
„Kai kalbam apie oro srovę, reikėtų akcentuoti, kad ji padeda išgarinti prakaitą nuo odos paviršiaus – dėl to žmogui pasidaro vėsiau. Bet jeigu ta srovė pučia tiesiai į veidą ar kitą vietą, tai jau nėra gerai. Ji gali būti per stipri, sukelti jautrumą ar net uždegimą“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovė.
Pasak NVSC atstovės, svarbiausia – nebijoti naudotis oro kondicionieriumi, bet suprasti, kaip tai daryti saugiai: „Jeigu jaučiate, kad peršalote – padidinkite temperatūrą. Vairuojant svarbiausia – komfortas, bet jis neturi būti pasiektas sveikatos sąskaita.“
Reikia prižiūrėti ne tik save, bet ir pačią sistemą
Automobilio oro kondicionierius – viena tų detalių, apie kurią pamąstome tik tada, kai ji nustoja veikti. Tačiau net ir veikianti sistema gali būti priežastis nemaloniam kvapui salone, neefektyviam vėsinimui ar net padidėjusiai variklio apkrovai. Dar blogiau – nepastebėti pažeidimai gali reikšti brangų remontą.
„Stelauto“ serviso vadovo Sigito Jurkevičiaus teigimu, pirmasis žingsnis užtikrinant sklandų kondicionieriaus veikimą – užtikrinti, kad oro cirkuliacija automobilyje vyktų be trukdžių.
„Labai svarbu, kad visos oro padavimo ir išleidimo angos būtų neuždengtos. Rudenį po priekinio stiklo grotelėmis dažnai susikaupia lapų, žiemą – sniego. Jei šios vietos nepatikrinamos, oro srautas tampa netolygus, o tai atsiliepia visai sistemai“, – pabrėžia pašnekovas.
Ne mažiau svarbi ir salono oro filtro būklė. Užsikimšęs filtras mažina oro pralaidumą, didina kondicionieriaus apkrovą ir ilgainiui gali sukelti gedimų. Filtras turėtų būti keičiamas ne rečiau kaip kartą per metus arba kiekvienos techninės priežiūros metu.
Sistemą sudaro ir daugybė kitų jautrių komponentų – kompresorius, dirželis, kondensatorius, vamzdeliai. Bet koks mechaninis pažeidimas gali sukelti šaltnešio nuotėkį, dėl kurio kondicionierius tampa neefektyvus.
Kokie yra pirmieji sistemos gedimo simptomai?
Tam tikri simptomai rodo, kad sistema jau veikia netinkamai. Pasak S. Jurkevičiaus, svarbiausi signalai – šie:
- nepučia šalto oro
- oro srautas silpnas arba nevienodas
- sklinda keisti garsai iš kompresoriaus, kondensatoriaus
- salone atsiranda nemalonus kvapas
„Oro kondicionavimo sistema yra sandari ir užpildyta specialiu šaltnešiu – šaldymo skysčiu, kuris cirkuliuodamas užtikrina oro vėsinimą. Jei sistemoje atsiranda šaltnešio nuotėkis, kondicionierius pradeda veikti neefektyviai, o ilgainiui gali visiškai nustoti vėsinti“, – sako specialistas.
„Kadangi šaltnešis glaudžiai susijęs ir su kompresoriaus tepimu, jo trūkumas reiškia ir alyvos trūkumą – o tai gali baigtis rimtu sistemos gedimu“, – priduria jis.
Ką kiekvienas vairuotojas turėtų daryti (ir ko vengti)
Oro kondicionavimo sistema, kaip ir bet kuri kita automobilio dalis, reikalauja reguliarios priežiūros. Pasak S. Jurkevičiaus, net jei šiltuoju metų laiku kondicionieriaus nenaudojate kasdien, svarbu jį profilaktiškai įjungti bent kartą ar du per mėnesį – 5–10 minučių.
„Tai padeda išvengti sistemos „užsistovėjimo“ ir užtikrina, kad pagrindiniai komponentai būtų tinkamai sutepti“, – paaiškina specialistas.
Vairuojant sudėtingesnėmis sąlygomis, pavyzdžiui, karštą vasaros dieną velkant sunkią priekabą į įkalnę, rekomenduojama laikinai išjungti kondicionierių. Tai leidžia maksimaliai panaudoti variklio galią ir sumažina apkrovą.
Taip pat svarbu nepiktnaudžiauti vidine oro cirkuliacija. Ilgai važiuojant be vėdinimo arba naudojant tik recirkuliacijos režimą, salone gali pablogėti oro kokybė ir aprasoti langai. Norint greitai atvėsinti saloną, vidinę cirkuliaciją galima trumpam įjungti, bet vėliau ją būtina perjungti į lauko oro padavimą.
„Vairuotojai dažnai pamiršta, kad recirkuliacija skirta trumpam – jei važiuosite ilgai, drėgmė salone pradės kauptis, o oras taps tiesiog nemalonus“, – perspėja S. Jurkevičius.
Jei automobilyje įdiegta „Stop & Start“ sistema, vasarą ją verta išjungti. Ši funkcija išjungia variklį, kai automobilis sustoja, todėl gali sutrikdyti pastovų oro tiekimą – o tai karštą dieną gali sukelti diskomfortą.
Specialistas taip pat pabrėžia, kad, jei po automobiliu pastebite susidariusią balutę – tai ne priežastis nerimauti. Tai tiesiog kondensato perteklius, kuris natūraliai išleidžiamas iš veikiančios sistemos.
