„Yra kreipimasis į bankus dėl socialinio solidarumo, ir mes pradedam gauti jau bankų savininkų atsakymus į mano laišką, kuriame jie šneka, kad skaičiavimų kažkokių, kad jie negalėtų priimti tų didesnių mokesčių ir negalėtų prisidėti prie mūsų socialinės situacijos gerinimo, nėra“, – trečiadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis.
„Tie buvę kažkokie skaičiai, kurie buvo paminėti Bankų asociacijos, kad jie brangins palūkanas ir taip toliau, jie iš piršto laužti, nes bankai tokių skaičiavimų niekada nėra darę“, – pridūrė jis.
Tačiau, anot R. Karbauskio, tai nereiškia, kad bankų savininkai teigiamai vertina siūlomą apmokestinimą.
„Aišku, bankininkai, kaip ir bet kuri kita sritis, į bet kokį mokesčių mokėjimą nesakys – mes džiaugiamės, ačiū jums, valdžiai, ir taip toliau“, – aiškino valstiečių lyderis.
R. Karbauskis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos bankai yra du kartus pelningesni nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES).
„Lietuvoje mokesčiai yra vieni mažiausių ES, ir jei šnekėti apie bankų sritį, manau, kad juos net lyginti mokesčių vertėmis arba mokesčių dydžiu nereikėtų su ES arba šiaurės Europos šalimis, kurios yra dažnai mūsų pagrindinių bankų savininkai. Šiuo atveju pelningumas Lietuvos bankų yra du kartus didesnis negu vidutinis pelningumas Europos Sąjungoje bankų veikloje“, – sakė R. Karbauskas.
Jis aiškino, kad bankų mokestį numatantys įstatymų projektai bus, tačiau kol kas neaišku, kas tiksliai bus apmokestinama. R. Karbausio teigimu, galėtų būti neapmokestinamas nekilnojamasis turtas.
„Šnekant apie aktyvus, tai yra ir turtas, ir išduoti kreditai, ir taip toliau. Galime šnekėti, kad turtas galėtų būti neapmokestintas, nes turtas yra susiklosčiusi aplinkybė, kur jos ne visą laiką nuo bankų priklauso, nes kai kurie bankai yra privatizavę tam tikrą struktūrą ir ji kainuoja, bet čia diskusijų klausimas“, – teigė R. Karbauskis.
Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą Seime yra registravęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Zbignevas Jedinskis. Jis siūlo 0,03 proc. mėnesio tarifu apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.
Z. Jedinskio teigimu, oš šio mokesčio valstybės biudžetas per metus galėtų gauti apie 60 mln. eurų pajamų, o jomis būtų finansuojamos viešosios paslaugos ir kiti valstybės įsipareigojimai.
Seimas, atsižvelgęs į Teisės departamento išvadą, kad siūlymas gali prieštarauti Konstitucijai, spalio pabaigoje nusprendė kol kas nesvarstyti šio įstatymo projekto, nors planuojamos maždaug 52 mln. eurų šio mokesčio pajamos jau yra įtrauktos į 2020 metų valstybės biudžeto projektą.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir kiti šio mokesčio kritikai teigia, kad dėl jo brangs bankų teikiamos paslaugos, didės paskolų palūkanos.
