Nors vienam bedarbiui mokyti ir įdarbinti skiriamų lėšų suma kasmet auga, o žmonių įdarbinama vis mažiau, pastebi Valstybės kontrolė.
Auditorių teigimu, Lietuvoje per visą nepriklausomybės laikotarpį didžiausias nedarbas buvo 2001-aisiais. Tuomet jis siekė daugiau kaip 11 proc.
Dėl žemo atlyginimo žmonėms išvažiuojant į užsienį, Lietuvoje atsirado daug laisvų darbo vietų, todėl nedarbas vis mažėjo. Dar pernai Vilniuje ir Šiauliuose laisvų darbo vietų buvo daugiau negu darbo ieškančių asmenų. Tuo metu lėšos, skirtos įdarbinimo programoms, pasak auditorių, vis augo. Pernai jų išnaudota beveik pusantro karto daugiau nei užpernai.
Valstybės kontrolė pastebi, kad kai kurie bedarbiai valstybės lėšų sąskaita mokosi po kelis kartus, baigę vienus kursus ne įsidarbina, o vėl siunčiami į kitus. Anot auditorių, tokią sistemą reikia reformuoti.
„Taip jis tampa vadinamu amžinuoju studentu. Kodėl? Viena iš priežasčių gali būti tai, kad kartu mokant ir socialinio draudimo išmokas ir stipendiją, suma yra didesnė už minimalų atlyginimą atskaičius mokesčius“, – teigė Valstybės kontrolierės pavaduotojas Viktoras Švedas.
Be to, pasak auditorių,kai kurie kursai nėra veiksmingi. Apklausus darbdavius paaiškėjo, kad tik 13 proc. iš darbo biržos siunčiamų darbuotojų, atitinka jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Dažnai kursuose žmogus tik pramoksta kalbų arba dirbti kompiuteriu, o ne profesijos.
Tuo metu darbo biržos vadovai tokią kursų sistemą teisina.
„Yra buhalteris, ir teritorinė darbo birža jam suteikė teisę dalyvauti mokymo programoje, kompiuterinio raštingumo kursus baigti, įgyti vairuotojo pažymėjimą. Tai darbo birža padėjo tam žmogui gauti papildomą kompetenciją , gauti papildomas žinias, kad jis galėtų drąsiau eiti pas darbdavį ir įsitvirtinti darbo rinkoje“, – sakė Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Galina Savickienė.
Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis Lietuvos darbo biržos, turinčios 46 teritorinius padalinius, darbuotojų, dirba ne tiesiogiai su biržos klientais, o, esą, užsiiminėja ūkiniais reikalais.
„Pakeitus struktūrą, sustambinus darbo biržas, palikus atskirose vietose kaip padalinius mūsų nuomone tai turėtų pagerinti ir lėšų panaudojimą, ir patį darbo organizavimą“, – sakė V. Švedas.
Pasak auditorių, geriausiai padėtį rinkoje žinanti darbo birža turėtų inicijuoti įstatymus. Ši tvirtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau sudariusi darbo gupę įstatymams peržiūrėti.
Beje, paskutiniais biržos duomenimis, nedarbas Lietuvoje pradėjo augti. Vien sostinėje per pirmą šių metų pusmetį darbo biržoje apsilankė daugiau kaip 25 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau kaip 19 tūkst. – bedarbiai.Visiškai neturinčių darbo šiemet sostinėje – 21 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Virginija Motiejūnienė
„Panorama“
