Tuo piktinosi naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Edita iš Vilniaus. Moteris papasakojo, kad darbinantis į vieną kavinę-barą jos buvo pareikalauta mokėti rusų kalbą, nes „šalia gyvena daug rusakalbių, kurie yra dažni kavinės klientai“.
Pašnekovė nesuprato, kodėl ji, dirbdama Lietuvoje, klientų aptarnavimo srityje, turi mokėti imigrantų kalbą, o ne jie turėtų mokytis šalies, kurioje gyvena, kalbos:
„Suprantu, jeigu dirbi kokioje emigracijos tarnyboje, vertėjauji ar pan., kai kita kalba tau tiesiog yra privaloma. Bet, jeigu dirbi paprastą darbą savo šalyje, ar darbdaviai gali reikalauti, kad mokėtum rusiškai?
Ypač, kai svarstoma rusų kalbos išvis nebemokyti mokyklose, prie pat mūsų vyksta karas ir panašūs dalykai?“ – teiravosi Edita.
Daugiausia reikalaujama anglų ir rusų kalbų
Darbo skelbimų portale „CVbankas.lt“ šiuo metu yra 1027 darbo skelbimai, kuriuose kaip privalumas ar reikalavimas yra nurodytos rusų kalbos žinios.
„CVbankas.lt“ klientų aptarnavimo vadybininkė Linora Kelbauskė pastebi, kad darbo skelbimų, kuriuose nurodyta rusų kalba, skaičius dabar yra apie 30 proc. mažesnis nei 2021–2023 m., o daugiausia jų buvo 2022 m.:
„Tam įtakos galėjo turėti prasidėjęs karas Ukrainoje, kai šalyje sulaukėme ukrainiečių migrantų. Tačiau rusų kalba skelbimo reikalavimuose / privalumuose vyravo visada.“
L. Kelbauskė patvirtino, kad daugiausia skelbimų su rusų kalbos reikalavimu yra pastebima klientų aptarnavimo srityje, taip pat gamybos, administravimo, inžinerijos, pardavimų, personalo valdymo, ir transporto ar logistikos srityse.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė papildė, kad užsienio kalbų mokėjimas dažnai dar būna nurodomas ir paslaugų ar statybos sektoriuose.
O būtent rusų kalbos reikalavimas dažniau pasitaiko ieškant tolimųjų reisų vairuotojų, transporto įmonių vadovų, betonuotojų, elektrikų, suvirintojų ir kt.
M. Jankauskienė atskleidė, kad 2023 m. reikalavimas mokėti užsienio kalbą buvo kas dešimtame darbo pasiūlyme. Iš visų 187,5 tūkst. darbo pasiūlymų 10,1 tūkst. buvo reikalauta anglų, o 8,3 tūkst. – rusų kalbos.
Ji pastebi, kad pernai užsienio kalbos reikalavimų buvo registruota mažiau. Iš 172,4 tūkst. darbo pasiūlymų 9,2 tūkst. buvo reikalaujama mokėti užsienio kalbą, daugiausiai – anglų (6 tūkst. darbo pasiūlymų) ir rusų (5 tūkst. darbo pasiūlymų).
Lietuviai tiesiog jautriau reaguoja į rusų kalbą
Laikinai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko pareigas einantis Audrius Gelžinis visų pirma pabrėžė, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra valstybinė, t. y. pagrindinė kalba.
Taigi, pagal Darbo kodeksą, darbo sutartys turi būti pasirašomos valstybine kalba ir su darbuotoju dar papildomai gali būti pasirašyta jo suprantama kalba, jei jis yra kitos tautybės.
Vis tik aptardamas darbdavių reikalavimus darbuotojams A. Gelžinis pripažino, kad nesvarbu, ar darbuotojas yra lietuvis, ar užsienietis, – darbdaviai aiškiai apibrėžia savo lūkesčius, kokių įgūdžių, žinių ar kalbos iš darbuotojo reikia.
Taigi, jeigu teisiškai viskas yra teisingai sudėliota, o reikalavimas yra argumentuotas, motyvuotas, realus ir pagrįstas, tai nėra jokios problemos – darbdaviai gali reikalauti rusų kalbos žinių.
„Aš manau, kad mes dabar į tą rusų kalbą labai koncentruojamės, nes, be abejo, yra ta geopolitinė situacija, įtampos visos. Tai yra suprantama, žmogiška prasme.
Bet, žiūrint iš teisinės pusės, tai kaip ir nelabai yra problemų, labiau ta emocinė galbūt. Neteko girdėti, kad ir darbo ginčų kažkokių dėl to būtų buvę“, – kalbėjo profsąjungų atstovas.
Rusų kalba gali būti ir reikalavimas, ir privalumas
Užimtumo tarnybos atstovė antrino, kad darbdavys darbo skelbime nurodo, kokio darbuotojo ieško ir, kuo tikslesnė ta informacija, tuo didesnė tikimybė, kad darbdavį pasieks tinkamiausias kandidatas.
Taigi, anot M. Jankauskienės, prie reikalavimų darbdaviai gali nurodyti pageidavimą, kad kandidatas mokėtų tam tikrą kalbą, jei ji yra būtina funkcijoms atlikti.
Pvz.: rusų kalbos vertėjo, kelionių organizatoriaus ar personalo atrankų specialisto pareigoms.
Taip pat, pasak pašnekovės, darbdavys gali manyti, kad užsienio kalbos mokėjimas gali būti privalumas, bet ne būtinybė.
Tokiu atveju jis darbo skelbime ir nurodo, kad vienos ar kitos kalbos mokėjimas būtų privalumas ir į tai būtų atsižvelgta renkantis tinkamiausią kandidatą.
„Reikalavimus dėl užsienio kalbos mokėjimo darbdaviai pagrindžia skelbime, aprašydami darbo pobūdį, t. y., kokias funkcijas turės atlikti būsimas darbuotojas, kokios bus jo atsakomybės“, – vardijo M. Jankauskienė.
Darbo skelbimuose minimos ir kitos kalbos
Užimtumo tarnybos atstovė pabrėžė, kad globalioje ekonomikoje kitų kalbų mokėjimas yra ne tik privalumas, bet ir būtinybė.
O nemažai darbo pozicijų anglų kalbos mokėjimas jau yra tapęs norma, nes reikia bendrauti ir susikalbėti su verslo partneriais kitose šalyse.
Ji dar pridūrė, kad be minėtų kalbų pernai vokiečių kalba buvo nurodoma 197 laisvose darbo vietose logistikos ir pardavimo vadybininkams, tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams.
Prancūzų kalbos mokėjimas kaip privalumas buvo nurodytas 77 skelbimuose pardavimo vadybininkams.
Turkų kalba buvo paminėta 26 skelbimuose pardavimo vadybininkams, kazachų – 37 duomenų bazių administratoriams. Norvegų kalbos buvo reikalaujama iš kelionių konsultantų, švedų kalbos – iš pardavimo vadybininkų ir kt.
M. Jankauskienė dar paminėjo, kad lenkų kalbos mokančių darbuotojų 2024 m. dažniau ieškojo būtent Vilniaus regiono ugdymo įstaigos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
