Nauja Darbo kodekso nuostata skamba taip: „Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.“
Oficialiai apie laisvas darbo vietas skelbia Užimtumo tarnyba (buvusi Darbo birža) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Patikrinus vos kelis naujausius jos darbo skelbimus (paskelbtus po to, kai įsigaliojo įstatymas), darosi akivaizdu, kad laikytis naujos tvarkos neskubama.
Pavyzdžiui, nuo liepos 30 d. valstybės valdoma akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ ieško klientų aptarnavimo specialisto Klaipėdoje. Užuot įvardijusi darbuotojui siūlomą atlyginimą, įmonė skelbime nurodo: „Darbo užmokestis aptariamas pokalbio metu“.
Viena iš didžiausių šalies įmonių „Palink“, valdanti prekybos tinklą „Iki“, nuo antradienio Užimtumo tarnyboje skelbia ieškanti vyr. kasininko. Tačiau skelbime taip pat nenurodytas siūlomas atlyginimas. „Darbo užmokestis aptariamas pokalbio dėl darbo metu“, – informuoja bendrovė.
Tarp geidžiamų šalies darbdavių minimas „Swedbank“ viename iš skelbimų portalų prieš dieną paskelbė ieškantis fondų apskaitos specialisto. Analogišką skelbimą (taip pat ir daugelį kitų) taip pat galima rasti banko interneto svetainėje. Tačiau nė viename skelbime alga už siūlomą darbą nenurodoma.
Naujausiuose darbo skelbimuose atlyginimų nenurodo ir daugelis kitų bendrovių – tiek privačių, tiek valdomų valstybės (pvz., „Lietuvos energija“, „Energijos skirstymo operatorius“, Turto bankas ir kt.).
Pasiteisinimai įvairūs
Paklausta, kodėl pažeidžiant Darbo kodeksą skelbime nenurodomas siūlomas atlyginimas, „Lietuvos pašto“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė komentavo:
„Įstatymų tikrai laikėmės, laikomės ir laikysimės. Tiesiog šis konkretus nutarimas buvo priimtas skubotai, nespėjome tam pasiruošti, vykdome daug atrankų. Šiuo metu taisome savo skelbimų šablonus ir juos atnaujinsime.“
Vadovė taip pat patikino, kad artimiausiu metus bus papildytas jau publikuotas skelbimas, be to, atlyginimai esą bus skelbiami ir visuose naujuose skelbimuose. Tiesa, tos pačios dienos pavakarę Užimtumo tarnybos publikuotame „Lietuvos pašto“ skelbime atsirado informacija ir apie siūlomą darbo užmokestį – neatskaičius mokesčių nuo 545 iki 625 eurų.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė informavo, kad naujų darbuotojų paieška jos atstovaujamame prekybos tinkle ir apskritai visame mažmeninės prekybos sektoriuje yra nuolatinis procesas.
„Vien „Iki“ parduotuvėse visoje Lietuvoje dirba daugiau kaip 6,5 tūkst. darbuotojų komanda, tarp kurių – apie 200 skirtingų profesijų atstovai. Per dieną patalpiname labai daug skelbimų, kurie pagal darbuotojų profesinės kvalifikacijos poreikį yra planuojami ir ruošiami iš anksto. Žvelgiant iš darbdavio pusės, kiekviena diena ieškant tinkamo kandidato laisvai pozicijai užimti yra ypač svarbi.
Kadangi Darbo kodekso pataisos po priėmimo įsigaliojo labai greitai, neturėjome pakankamai laiko atlikti reikiamus pakeitimus jau paruoštuose skelbimuose. Suprantame, kad atlyginimo klausimas potencialiems darbuotojams yra vienas svarbiausių, todėl šiuo metu atliekame visus reikiamus pakeitimus, kad darbuotojai sužinotų ne tik apie darbdavio siūlomas papildomas naudas, bet ir būsimą darbo užmokestį“, – komentavo pašnekovė.
„Swedbank“ komunikacijos srities vadovė Judita Martyšė taip pat apgailestavo, kad naujame skelbime nenurodytas siūlomas darbo užmokestis.
„Mes esame pasiruošę šiai įsigaliojusiai Darbo kodekso nuostatai bei siūlomo atlyginimo rėžių skelbimui. Šiuo konkrečiu jūsų minimu atveju darbo skelbimas buvo parengtas anksčiau ir per klaidą buvo paskelbtas be pakeitimų, kurie privalomi po įsigaliojusios nuostatos. Šiuo metu taisome klaidą“, – komentavo vadovė.
Turto banko komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas taip pat žadėjo, kad jo atstovaujama ir valstybės valdoma įmonė pasitaisys: „Ačiū už pastebėjimą. Darbo skelbimas buvo paruoštas pagal seną šabloną, todėl ir neįtrauktas naujausias Darbo kodekso reikalavimas – siūlomo bazinio atlyginimo skelbimas. Siūlomas atlygis bus pridėtas artimiausiu metu.“
„Lietuvos energijos“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius situaciją paaiškino taip: „Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos. Šiuo metu atnaujiname savo procesus bei sistemas ir artimiausiu metu pradėsime nurodyti siūlomą darbo užmokestį darbo skelbimuose.“
Kontrolės mechanizmų nėra
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovo Tomo Tomilino inicijuotos Darbo kodekso pataisos Seime galutinai buvo priimtos liepos 11 d., o įsigaliojo po to, kai jas pasirašė prezidentas.
Priimant įstatymą konservatorė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad pataisų įgyvendinimas gali strigti: „Nėra numatyta jokio kontrolės mechanizmo, ar darbdaviai viešins tą darbo užmokestį preliminariai, ir nėra numatyta jokios nuobaudos, jeigu jie to nedarys arba jeigu jie tai darys netiksliai, nurodydami ne tokį darbo užmokestį, koks galų gale bus pasiūlytas. Visgi, nepaisant to, reikia pažiūrėti, kaip įstatymas veiks.“
Liberalas Simonas Gentvilas abejojo, ar atlyginimus būtina skelbti skelbimuose: „Jeigu mes pradėsime reglamentuoti kiekvieno darbdavio įpareigojimą, ką jis turi nurodyti savo darbo skelbime, tai mes nueisime visiškai klaidinga linkme, nes šiandien darbuotojai, jeigu rankasi darbo vietą, jie žiūri, kas yra kolektyvas, kas yra vadovas, kokios yra darbo sąlygos, kaip yra žiūrima ir prižiūrima darbuotojo pensija.
Ar yra vietos atsivesti šunį arba vaikus į savo darbo vietą, ar tam yra sudaromos sąlygos, ir aibė kitų dalykų yra svarbūs, darbuotojams renkantis darbo vietą. Mąstymas, kad tik per darbą, darbo užmokestį galima reglamentuoti darbo vietos patrauklumą – praeito amžiaus tezėmis mes kalbame.“
Tačiau T. Tomilinas kolegoms oponavo, kad laisvoji rinka esą veikia tik ten, kur yra absoliutus aiškumas dėl žaidimo taisyklių.
„Ir jeigu visi darbdaviai turės vienodas prievoles, nes šiandien vieni skelbia, kiti ne, jeigu turės absoliučiai vienodas sąlygas, tai tas stūmimas bus iš apačios, jeigu konkurentas pasiūlys daugiau, aš galbūt pasiūlysiu šiek tiek daugiau. <...> Todėl eikime Latvijos keliu, mūsų kaimynės, kuri irgi kovoja su emigracija, su savo žmonių išvažiavimu, ir padėkime visų pirma mūsų verslui, kuris šiandien neranda žmonių“, – Seimo posėdyje kalbėjo parlamentaras.
Kaip informavo Užimtumo tarnyba, iki Darbo kodekso nuostatos įsigaliojimo darbdaviai, norėdami paskelbti laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje, taip pat privalėjo nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį. Ši informacija buvo prieinama Užimtumo tarnybos specialistams. Tačiau darbdaviai, pildydami laisvos darbo vietos skelbimą, turėjo galimybę savo pasirinkimu šios informacijos neskelbti viešai.
2018 m. 51 proc. visų Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų skelbimų buvo viešai nurodytas darbo užmokestis.
Priėmus Darbo kodekso nuostatą, Užimtumo tarnyba informacinėje sistemoje atlieka reikalingus pakeitimus, kad darbdaviai galėtų įgyvendinti prievolę darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
