Neseniai Lietuvos bankas skelbė, kad, laikantis ankstesnių Trišalės tarybos susitarimų dėl minimalios algos didinimo formulės, kitąmet ji galėtų augti apie 19 proc. – nuo 730 eurų iki 868 eurų.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 133 tūkst. darbuotojų, kurių gaunamos darbinės pajamos neviršija 730 eurų minimumo.
Taigi, daugeliui iš jų minimalios algos kėlimas iš karto padidintų gaunamas pajamas. Iš kitos pusės, darbdaviams išaugų darbo užmokesčio sąnaudos, kurias jie turėtų kompensuoti arba didesnėmis prekių ir paslaugų kainomis arba mažesniu pelnu.
Turėtų prisidėti ne tik verslininkai, bet ir Vyriausybė?
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis pritarė numatomam minimalios algos didinimui.
„Nereikėtų net svarstyti, ar įmonės turės iš ko ją didinti. Kai verslus užpuola naujos išlaidos, jie turi dar labiau pasispausti. Be to, jau geriau didinti atlyginimus, o ne kainas. Bet kokiu atveju atlyginimų didinimas įeina į prekės ar paslaugos kainą.
Tačiau ir Vyriausybė galėtų prisidėti prie didesnių gyventojų pajamų. Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) galėtų būti lygus minimalios algos dydžiui. Taip į rankas darbuotojai gautų didesnes algas“, – siūlė verslininkas.
Pasak D. Dundulio, didesnės algos skatina vartojimą.
„Jeigu mes, verslininkai, norime, kad mūsų prekes pirktų, gyventojai turi turėti pinigų. Jeigu jų neturės, nebus ir apyvartų“, – tikino prekybos tinklo vadovas.
Tačiau, anot jo, darbuotojų greičiau susirasti padeda ne minimali alga.
„Žmonėms reikia siūlyti didesnes algas nei rinkos. Žinoma, kiekvienoje srityje jos skiriasi, IT specialistų ji viena, prekybos srityje algos kitokios. Tačiau jeigu žmogui bus pasiūlyta didesnė alga nei rinkoje, didesnė tikimybė, kad jis sutiks dirbti“, – įsitikinęs D. Dundulis.
Neturės iš ko didinti atlyginimų
Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė nepritarianti minimalios algos kėlimui.
„Restoranai dar turi atidėtų mokesčių, po Covid-19 pandemijos, kurių suma siekia 6 mln. eurų, viešbučių – 14 mln. eurų. O apyvartos dar nėra tokios, kokių verslai norėjo, nes išaugo sąnaudos. Be to, restoranų sektoriuje atlyginimai kilo 24 proc. Tad nėra pajėgumų juos dar didinti. Daugelis atlyginimus kėlė iš sumažinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM). (Šiuo metu restoranams ir viešbučiams PVM sumažintas iki 9 proc., – aut. past.)
O jeigu nebebus pratęsta PVM lengvata, tada bankrotų statistika didės. Nes niekas nesitikėjo karo, priešingai, verslai tikėjosi pasibaigus pandemijai atsigauti. Tačiau situacija kitokia, viskas pabrango ir žaliavos, ir energetiniai ištekliai“, – komentavo restoranų ir viešbučių atstovė.
Tikina, kad minimali alga didins infliaciją
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tikino, kad kalbant apie minimalią algą reikėtų jaudintis ne dėl verslo, bet dėl Lietuvos gyventojų.
„Verslas vienaip ar kitaip išsisuks. Pavyzdžiui, trumpins darbo dieną. Tačiau nerimauti reikėtų dėl žmonių. Minimali alga lems dar didesnę infliacija, dėl kurios kentės patys darbuotojai. Infliaciją sukelia pinigų kiekis rinkoje. O minimali alga susijusi ir su vidutiniu darbo užmokesčiu, tad kils ne tik minimalus atlyginimas, bet ir vidutinis darbo užmokestis.
Tad dar labiau įsuksime kainų augimo karuselę ir neaišku, kaip ją sustabdysime“, – komentavo darbdavių atstovas.
Jis pastebėjo, kad valdžia neskuba didinti minimalios algos.
„Nereikėtų pasiduoti populizmui ir pulti kelti minimumą. Kainų augimą reikia spręsti kitaip. Pavyzdžiui, mažinti mokesčius, finansuoti tikslines grupes, kurioms tikrai trūksta pinigų. Reikia ieškoti tvaresnių būdų mažinti infliaciją“, – svarstė D. Arlauskas.
Verslai kaštus perkelia ant darbuotojų ir vartotojų pečių?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad didinti minimalią algą yra būtina.
„Net nėra apie ką čia svarstyti. Minimalią algą būtina didinti ženkliai, nes jau dabar kiekvienas darbuotojas gyvena įtampoje. Kainų kilimas jau nebesuvaldomas, o atlyginimai ir geriausiais ekonominio pakilimo laikais nespėdavo pasiekti kainų augimo lygio. O dabar akivaizdu, kad situacija dar sudėtingesnė.
Minimali alga negali stovėti vietoje. Dauguma Lietuvos gyventojų uždirba nuo minimumo iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Tad neaišku, kaip šie žmonės išgyvens artėjantį sunkmetį žiemą, kai sulauksime šildymo sąskaitų“, – sakė darbuotojų atstovė.
Anot jos, minimalią algą uždirbantys darbuotojai turi dirbti arba viršvalandžius, arba susirasti papildomą darbą, kad išgyventų.
„Darbdaviai būsimas rizikas uždeda ant darbuotojų ir vartotojų pečių. Juk ir ekonomistai skaičiuoja, kad kainų kilimas Lietuvoje spartesnis nei energetikos ar žaliavų kainų augimas. Vadinasi, kad verslininkai būsimą riziką ir neapibrėžtumą perkėlė ant mūsų pečių ir kainas kelia daugiau nei reikėtų jas didinti šiandieninėje situacijoje.
Ta įrodo ir bendras Europos kontekstas. Kodėl kitose šalyse infliacija siekia 10 proc., o pas mus ji dvigubai didesnė“, – retoriškai klausė I. Ruginienė.
Siūlo įmonėms mokėti subsidijas už minimalios algos kėlimą
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas abejojo, ar šiuo metu tinkamas laikas didinti minimalią algą.
„Šiuo metu sparčiai blogėja kai kurių įmonių ekonominė situacija. Todėl sprendimas didinti minimalią algą atneštų nuostolių. Jeigu bus priimtas sprendimas didinti minimalią algą, tada valdžia turi priimti sprendimą ir dėl subsidijų ar kompensacijų įmonėms.
Lėtėja vartojimas, rudenį prognozuojama, kad ir eksportuojančios įmonėms susidurs su užsakymų sumažėjimu. Dar įmonėms sparčiai pakilo energetinių išteklių sąskaitos. Natūraliai kyla ir darbuotojų atlyginimai, nes verslams sunku jų rasti. Įmonės per pastaruosius 12 mėnesių patyrė ir taip daug sąnaudų, tad minimumo didinimas pablogintų jų finansinius rodiklius dar labiau“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, minimalios algos didinimas daugiausiai žalos atneštų regionų smulkiesiems verslininkams.
„Joms dar vienos kaštų eilutės padidėjimas būtų rizikingas. Dabartinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje nėra tinkama minimalios algos didinimui. Be to, minimumas kilo per pastaruosius keletą metų pakankamai daug.
Gyventojų perkamąją galią reikia didinti, tačiau jeigu valdžia nuspręs didinti minimalią algą, ji turi padėti įmonėms ją mokėti. Pavyzdžiui, tam tikram laikui užšaldyti energetinių išteklių sąskaitas. Toks sprendimas būtų sąžiningas. Jeigu valdžia nepadės verslui, minimalios algos didinimas gali kirsti per darbo vietas. Įmonės ims atleisti darbuotojus“, – prognozavo A. Izgorodinas.