Degalinių tinklų „Circle K Lietuva“ išplatino pranešimą, kad sausį ir kovą savo darbuotojams išmokės „infliacijos“ premijas, kurios padėtų jiems kompensuoti išlaidas, šalyje išaugus prekių bei paslaugų kainoms ir elektros bei šildymo išlaidoms.
„Circle K“ žmogiškųjų išteklių vadovės Margaritos Plešakienės teigimu, tai dar viena finansinė paskata darbuotojams, kurie susiduria su dideliu išlaidų augimu.
„2022 m. gruodį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 21,7 proc. ir buvo viena aukščiausių Europos Sąjungoje. Tinklas rūpinasi savo darbuotojais, atlyginimų didinimas jiems nesustojo net tokiu sudėtingu laikotarpiu, kaip koronaviruso pandemija. Todėl šiuo nelengvu laikotarpiu, kuomet infliacija yra rekordinio dydžio, vis dar kyla elektros energijos kainos, taip pat ir išlaidos maisto produktams, norime padėti savo darbuotojams ir skirti jiems vienkartines 200 eurų premijas – jas gaus 96 proc. mūsų darbuotojų“, – skaičiavo ji.
Pasak M. Plešakienės, „infliacijos“ premijos bus skiriamos visiems Lietuvoje veikiančių degalinių darbuotojams, biure bei degalų terminaluose dirbantiems specialistams, taip pat ir darbuotojams, esantiems vaiko priežiūros atostogose. Iš viso 200 tūkst. eurų bus išmokėta dalimis per du mėnesius: sausį ir kovą.
Kelia atlyginimus, moka papildomus priedus
„Philip Morris Baltic“ žmonių ir kultūros vadovė Sandra Daukšienė pasakojo, kad įmonė kalėdinių premijų tradicijos neturi, tačiau pernai ėmėsi kitų veiksmų, kurie darbuotojams palengvintų augančių kainų naštą.
„Kasmet darbuotojų atlygį keliame balandį, po metinių rezultatų įvertinimo. Augimo dydis priklauso nuo veiklos rezultatų, faktinės šių metų ir prognozuojamos ateinančių metų infliacijos. Tačiau taip pat nuolat visus metus atidžiai stebime ekonominę situaciją ir, prireikus, imamės papildomų veiksmų.
Kadangi pernai infliacija buvo rekordiškai aukšta, darbuotojams atlyginimus pakėlėme ne tik balandį, bet ir dar kartą rugpjūčio mėnesį. Dėl to vidutiniškai pernai mūsų įmonės darbuotojams atlyginimai augo apie 15 proc., o Klaipėdoje fabriką valdančios „Philip Morris Lietuva“ komandai – apie 20 proc.“ – komentavo įmonės atstovė.
Pasak jos, prie darbuotojų finansinio saugumo taip pat prisideda ir kitos paskatos.
„Tarp mūsų darbuotojams siūlomų motyvacinių priemonių – gyvybės ir nelaimingų atsitikimų bei privatus sveikatos draudimas, sporto, sveikatingumo ir asmeninio tobulėjimo veiklų kompensavimas, kasmetinis atostogų priedas, papildomos lėšos privačiam pensijos kaupimui, priedai ir papildomos apmokamos atostogų dienos.
Fabriko Klaipėdoje darbuotojai dar turi galimybę nebrangiai ir sočiai valgyti dalinai kompensuojamoje valgykloje, miesto ribose naudotis nemokamu transportu į fabriką ir iš jo“, – vardijo S. Daukšienė.
Anot jos, papildoma finansinė pagalba teikiam ir darbuotojams, kurie turi vaikų.
„Pavyzdžiui, po tėvystės atostogų grįžusiems darbuotojams pirmą mėnesį suteikiama galimybė dirbti 50 proc. darbo laiko ir gauti už tai pilną atlygį, o rugsėjo pirmąją pirmokus auginantiems darbuotojams suteikiamas specialus priedas.
Taip pat nuo šių metų, pagal bendrą įmonės politiką, pirmus vaiko priežiūros atostogų mėnesius užtikrinsime tėvams įprasto dydžio pajamas. Tai yra – jeigu tėvų ar globėjų iš valstybės gaunamos išmokos bus mažesnės už jų įprastas darbo pajamas, mokėsime jiems papildomą išmoką, kuri šį skirtumą kompensuotų“, – skaičiavo S. Daukšienė.
Darbuotojai gavo tryliktą atlyginimą
Darbo rinkos portalo „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad kai įmonės ieško vadovų (įmonių, padalinių, skyrių ar projektų) darbo pasiūlymuose dažnai nurodo, kad darbuotojo laukia metinės premijos, kurios priklauso nuo įmonės, padalinio rezultatų.
„Atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, 2022 metais Kalėdinių priedų dydžiai vyravo nuo 20 iki 1000 eurų į rankas, tačiau juos gavo nedidelis kiekis atlyginimų tyrime dalyvavusių respondentų.
Gerokai populiaresni metų bėgyje gaunami finansiniai priedai. Tikėtina, kad „infliacijos kompensavimo“ priedai nėra traktuojami kaip „kalėdiniai“ priedai ir darbuotojams išmokami atskira tvarka“, – sakė specialistė.
„Baltic Salary Survey“ atlygio konsultantas ir Lietuvos rinkos atlygių tyrimų vadovas Povilas Blusius irgi skaičiavo, kad pernai metų pabaigoje, kaip ir ankstesniais metais įmonės mokėjo darbuotojams premijas.
„Ne visos įmonės pasiekė užsibrėžtus tikslus, bet premijas darbuotojams vis tiek išmokėjo. Premijų dydis irgi buvo šiek tiek didesnis, kuris atspindėjo darbo užmokesčio augimą.
Didelė įmonių dalis metų pabaigoje, tiesiog išmoka tryliktą atlyginimą. Kitose įmonėse premijos dydis priklauso nuo uždirbto pelno“, – komentavo specialistas.
Anot jo, tam tikrų sričių įmonės beveik visada moka premijas.
„Tai yra pardavimų, gamybos, transporto įmonės. Jose galima lengviau pamatuoti pasiektus tikslus, kitose įmonėse pasiekti tikslai mažiau matosi. Todėl vienose įmonėse premija ir skaičiuojama atsižvelgiant į pelną, o kitur darbuotojai tiesiog gauna tryliktą atlyginimą.
Taip pat daugiau nei 30 proc. įmonių iš viso nemoka premijų ar priedų. Tačiau jos veikia taip pat gerai, kaip ir tos, kurios moka. Todėl negalima teigti, kad tik premijos motyvuoja darbuotojus. Viskas priklauso nuo darbuotojų, vieni jaučiasi labiau motyvuoti gaudami didesnį bazinį atlyginimą, kitiems norisi atlyginimo dalį gauti per rezultatų pasiekimą ir kartu su jais mokamus priedus ar premijas“, – vardijo P. Blusius.
Priedais ir premijomis siekia išsaugoti darbuotojus
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad pernai įmonės atsižvelgdamos į ekonominę situacija darbuotojams mokėjo didesnes kalėdines premijas.
„Jeigu anksčiau įmonės mokėdavo pusę ar visą atlyginimą, kaip premiją. Pernai jos didino premijas, nes nori išsaugoti darbuotojus. Juos praradus bus sunku jų vėl susirasti. Konkurencija dėl darbuotojų yra didelė. Todėl juos reikia motyvuoti ir užtikrinti, kad darbuotojai jaustųsi saugūs.
Kai kurios įmonės ne tik moka premija, bet ir kelia atlyginimus. Tai reikia daryti, nes kyla ir minimalus mėnesinis atlyginimas“, – komentavo verslo atstovas.
Vietoje premijų norėtų didesnių algų
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė siūlė pirmiausia atskirti premijas ir priedus.
„Premija yra vienkartinė išmoka, o priedas – daugkartinis, mokamas kas mėnesį.
Gerai, kad darbdaviai prisideda prie darbuotojų gerovės. Tačiau infliacijos poveikis yra nevienkartinis, todėl ir pagalba turėtų būti ne vienkartinė. Infliacija darbuotojus veikia kas mėnesį, jie kiekvieną mėnesį gauna vis didesnes sąskaitas“, – atkreipė dėmesį darbuotojų atstovė.
Anot jos, jeigu darbdaviai nori padėti darbuotojams, tai geriausia daryti per atlyginimų didinimą.
„Tuomet darbuotojas jausis saugiai ir stabiliai. Atlyginimas yra saugumo garantas. Įvairios premijos sukuria vienkartinį efektą. Juk priedai ir premijos priklauso nuo darbdavio. Vieną mėnesį jas moka, o kitą jau nebe. Tai nesukuria saugumo jausmo.
Be to, reikia stebėti, kokią atlyginimo dalį sudaro bazinis atlyginimas, o kokią – priedai. Nustatyta, kad priedai turėtų sudaryti ne daugiau, kaip 20 proc. atlyginimo. Tačiau jeigu priedai peršoka 20 proc. ribą ir siekia iki 60 proc., tai jau panašu į darbdavio manipuliaciją“, – komentavo I. Ruginienė.
Anot jos, kartais premijos tėra reklaminis triukas.
„Juk kas mėnesį darbuotojas gauna vis didesnes sąskaitas, tačiau premijos mokamos ne kiekvieną mėnesį. Jos tik vienkartinis veiksmas, kuris nėra tvarus ir nedaro didelio pokyčio“, – teigė darbuotojų atstovė.
