Taigi, kuriais mėnesiais atostogauti apsimoka labiau, o kai kuriais – visai neapsimoka?
Skirtinga atostogų trukmė
Kasmetinės atostogos – laisvas laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius. Paprastai suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.
Tiesa, kai kurios darbuotojų grupės turi ilgesnes kasmetines atostogas. Pvz., valstybės tarnautojai ar pareigūnai gali atostogauti nuo 22 iki 37 dienų, skirtingų sričių gydytojai – nuo 26 iki 30, skrydžių vadovai – 35, mokytojai ir mokslininkai – 40, orlaivių pilotai – 41 d.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Pirmuosius darbo metus atostogos paprastai suteikiamos praėjus pusmečiui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė informavo, kad dėl karantino prastovose esantiems darbuotojams per šį laikotarpį kasmetinės atostogos taip pat kaupiasi.
Kaip skaičiuojami atostoginiai Dažniausiai dalį mėnesio žmogus atostogauja, o dalį dirba, dėl to, už šį laiką mokamas tiek įprastas atlyginimas, tiek atostoginiai.
Nuo jų skaičiavimo priklauso, ar bendra už tą mėnesį uždirbtų pinigų suma bus didesnė ar mažesnė nei įprastai.
Kaip skaičiuojami atostoginiai
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė atkreipė dėmesį, kad kai kurios išmokos darbuotojams į atostoginių skaičiavimą neįtraukiamos, tad jie gali būti kiek mažesni nei tikimasi.
Į atostoginių skaičiavimą neįtraukiamas darbo užmokestis už prastovas, skatinamosios premijos už būsimus rezultatus, premijos švenčių dienų ir jubiliejų proga, kompensacijos, mokamos sulaukus pensijos, nutraukiant darbo sutartį.
„Atostoginiai skaičiuojami pagal 3 paskutinių mėnesių, kurie buvo iki atostogų mėnesio darbo užmokesčio ir įvairiausių priedų vidurkį, išskyrus anksčiau nurodytus atvejus“, – komentavo D. Čibirienė.
Jos teigimu, jeigu darbuotojo alga yra kintanti, didžiausi atostoginiai bus tais mėnesiais, kurių vidurkis bus didžiausias.
Vidutinę 1300 eurų algą uždirbančiam darbuotojui, kuris ims 10 darbo dienų atostogų, priklausomai nuo pasirinkto mėnesio, atostoginių ir likusios algos suma gali gerokai skirtis.
Kaip matyti iš skaičiavimų rugpjūtį ir gruodį paėmus 10 dienų atostogų, už visą mėnesį bus gauta daugiau pinigų nei įprastai – taigi, per juos atostogauti apsimoka labiausiai. Tuo metu atostogaujant birželį, spalį ir lapkritį, galima prarasti keliasdešimt eurų ar daugiau (priklausomai nuo algos dydžio).
Kaip bus su atostoginiais dėl prastovų
E. Banienės teigimu, jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio dydžio.
„Tokiu atveju, kai prastovos tęsiasi ilgą laiką, pavyzdžiui, nuo pernai gruodžio 1 d., ir skaičiuojamu laikotarpiu nėra dirbtų dienų, skaičiuojant atostoginius imami darbo sutartyje nustatyti dydžiai, o ne už prastovas gautos sumos“, – paaiškino ministerijos atstovė.
Kaip komentavo Valstybinė darbo inspekcija, vidutinis darbo užmokestis (VDU) apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis.
Į VDU įskaitomas bazinis (tarifinis) darbo užmokestis, didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai ir priemokos, premijos ir kitos pinginės išmokos už atliktą darbą ir kt.
Tačiau apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.
Esą visais atvejais, darbdavys, priimdamas sprendimą skaičiuoti vidutinį valandinį ar vidutinį dieninį darbo užmokestį, turi ne tik užtikrinti teisingą apmokėjimą už kasmetines atostogas, bet ir, kaip jau minėta aukščiau, įgyvendinti sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principus.
Kada atostogos pranyksta Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Kaip informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI), nuo praėjusių metų vidurio teisė pasinaudoti visomis ar dalimi atostogų prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Taigi darbuotojo teisė pasinaudoti atostogomis už pirmuosius darbo metus užtikrinama tais metais, kada jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, ir, jiems pasibaigus, dar 3 kalendorinius metus.
Pvz., darbuotojas pradėjo dirbti 2019-02-01, teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmuosius darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t.y. 2023 sausio 1 d.
Tačiau, jeigu darbuotojas pradėjo dirbti, pvz., 2019-10-01, jis bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus 2020 m. balandžio mėnesį, todėl teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis už pirmus darbo metus būtų prarandama po šių kalendorinių metų ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t.y. 2024 sausio 1 d.