ECB ne vieną mėnesį rengėsi užbaigti erą pigių pinigų, kurie palaikė ne vieną krizę pastaraisiais metais išgyvenusią bendros valiutos bloko ekonomiką.
Pamėginti pažaboti spartų vartotojų kainų kilimą siekiantis euro zonos centrinis bankas yra sakęs, jog palūkanų normas ketina padidinti ketvirčiu procentinio punkto.
Normos bus padidintos pirmą kartą nuo 2011 metų.
Rengdamas pamatus palūkanų normų padidinimui, ECB liepos pradžioje jau sustabdė skatinamąją obligacijų pirkimo programą.
Palūkanų normos bus padidintos tuo metu, kai euro zona išgyvena beprecedentį kainų kilimą, kurį skatina ir sutrikimai tiekimo grandinėse, ir energijos brangimas po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Infliacija euro zonoje birželį pasiekė 8,6 proc. – aukščiausią bendros valiutos bloko istorijoje lygį – ir gerokai viršijo ECB nustatytą tikslinį 2 proc. lygį.
Beje, palūkanų normų didinimo srityje euro zonos centrinis bankas atsilieka nuo kitų pagrindinių centrinių bankų, pavyzdžiui, nuo JAV federalinio rezervo sistemos (FRS), kuri normas pradėjo didinti ir anksčiau, ir smarkiau.
„Pernelyg lėtai“
ECB taikoma indėlių palūkanų norma pastaruosius aštuonerius metus buvo neigiama ir šiuo metu sudaro minus 0,5 procento.
Dėl tokios normos bankams iš esmės tenka mokėti už savo indėlius euro zonos centriniame banke ir tokiu būdu buvo siekiama skatinti didesnį skolinimą, didesnį ekonominį aktyvumą bei aukštesnį infliacijos lygį, kuris metų metus buvo žemas.
Tačiau dabar kainos sparčiai kyla ir tai skatina, be kita ko, sutrikimai tiekimo grandinėse, kuriuos lėmė koronaviruso pandemija, taip pat maisto ir energijos brangimas dėl karo Ukrainoje.
Infliacijos šuolis centrinius bankus, ir ne vien ECB, užklupo netikėtai.
Dabar euro zonos centrinis bankas nori iki rugsėjo pabaigos iškelti palūkanų normas iš neigiamos teritorijos, sakė ECB vadovė Christine Lagarde. Anot jos, normos bus didinamos „laipsniškai, bet nuosekliai“.
Pasak banko ING ekonomisto Carsteno Brzeski, „atsargus normalizavimo procesas, kurį ECB pradėjo praėjusių metų pabaigoje, tiesiog vykdomas per lėtai ir per vėlai“.
Anot jo, skelbiami nauji statistiniai duomenys kone kaskart kelia nerimą, todėl ECB sprendimas atsargiai padidinti normas ketvirčiu procentinio punkto gali sukelti „nusivylimo“ jausmą.
Kai kurie ECB politikos formuotojai gali raginti normas didinti sparčiau, tačiau „ECB sieks subalansuoti savo, kaip prognozuojamai veikiančio centrinio banko, patikimumą ir savo, kaip ryžtingo kovotojo su infliacija, patikimumą“, pažymėjo ekonomistas.
„Neįmanoma lygtis“
ECB susidūrė su „lygtimi, kurios neįmanoma išspręsti“, sako turto valdymo bendrovės „Pictet Wealth Management“ makroekonominių tyrimų skyriaus vadovas Frederikas Ducrozet.
Centriniai bankininkai yra pasiryžę infliaciją pažaboti tuo metu, kai „euro zonos ekonomika yra priartėjusi prie recesijos ribos“, o paprastai tokiomis aplinkybėmis jie vengtų didinti palūkanų normas.
Karas Ukrainoje temdo euro zonos ekonomikos plėtros perspektyvas ir euro zonos valstybės narės jau rengiasi žiemai, kurios metu gali stigti energijos, bei planuoja normuoti jos tiekimą, jei Rusija visgi sustabdytų dujų tiekimą Europos žemynui.
Pasak F. Ducrozet, pinigų politikos skaičiavimus dar labiau apsunkina silpnas euras, kurio kursas neseniai pirmą kartą per beveik 20 metų buvo pasiekęs paritetą JAV dolerio atžvilgiu, taip pat politinė krizė Italijoje.
Svarbios partijos pasitraukimas iš buvusio ECB vadovo ir Italijos ministro pirmininko Mario Draghi valdančiosios koalicijos investuotojams sukėlė nerimą ir paskatino šalies skolinimosi kainų pakilimą.
Sparčiai didėjanti įtampa obligacijų rinkose jau birželio viduryje paskatino ECB imtis atsakomųjų veiksmų ir paspartinti priemonės, kuria euro zonoje bus siekiama kovoti su „susiskaidymu“, kūrimą.
Naujoji priemonė yra „itin svarbi“ siekiant išvengti „pernelyg didelių“ įvairių šalių skolinimosi kainų „skirtumų“ ir užtikrinti, kad pinigų politikos veiksmų poveikis būtų tolygiai jaučiamas visoje euro zonoje, liepos pradžioje sakė ECB vadovės pavaduotojas Luisas de Guindosas.
Tačiau kai kurie Valdančiosios tarybos nariai šią idėją įvertino skeptiškai.
Bet kokia kovos su krize priemonė turėtų būti naudojama tik „išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir griežtomis sąlygomis, įspėjo tradiciškai konservatyviam Vokietijos centriniam bankui vadovaujantis Joachimas Nagelis.
