SEB bankas dar kartą sumažino šalies ūkio augimo prognozes, nes, jo analitikų nuomone, ekonomikos nuosmukis gali užtrukti ilgiau nei nekilnojamojo turto kainų kritimas.
Naujausioje SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje anksčiau 2009 m. prognozuota bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtra sumažinta nuo 5 iki 4 proc., o 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. fiskalinio deficito rodikliai padidinti po 0,5 proc. punkto, atitinkamai iki 1,5 proc., 1,5 proc. ir 2 proc. BVP.
Pažadų neištesės
Anot banko analitikų, dėl rūsčios ekonominės realybės ir valstybės biudžeto skylių po Seimo rinkimų naują Vyriausybę formuosiančioms partijoms gali tekti pamiršti ne vieną rinkiminį pažadą.
„Šiemet ir kitais metais stokosime gerų ekonominių naujienų ir šalyje, ir užsienyje. Nors vidutinė naftos kaina šių metų pabaigoje ir vėliau bus gerokai mažesnė, atitinkamą degalų pigimą Lietuvoje iš dalies stabdys lito atžvilgiu brangstantis JAV doleris“, - teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jo nuomone, ES ir ypač euro zonos ekonomika žengia į sąstingio stadiją, todėl Lietuvos gamintojams ir vežėjams bus sudėtinga konkuruoti šioje eksporto rinkoje. „Euro zonos ir JAV ekonomika turėtų pradėti lipti iš duobės kitų metų pabaigoje, tačiau šį teigiamą veiksnį Lietuvoje bent iš dalies užgoš tikėtinas Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir elektros kainos padvigubėjimas“, - prognozuoja G.Nausėda.
Pastaruoju metu vilčių eksportui teikė Rusijos ir kitų NVS valstybių rinka, tačiau po Gruzijos konflikto ji tapo labai priklausoma nuo Rusijos politikų sprendimų ir yra sunkiai prognozuojama. Analitikų nuomone, tokiomis aplinkybėmis verslui būtina skverbtis į naujas, ligi šiol mažai pažįstamas Lotynų Amerikos, Persijos įlankos, Pietryčių Azijos rinkas, tačiau tam reikalingos kur kas didesnės ekonominės diplomatijos pastangos.
Mokesčius - žemyn, lengvatas - lauk
Ekspertų teigimu, artimiausiais metais taip pat tikslinga sumažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą, skatinant optimistiškesnius namų ūkių lūkesčius ir aktyvesnį vartojimą. G.Nausėdos nuomone, geriau jau padidinti porą metų „įšalusį“ 320 litų neapmokestinamąjį pajamų dydį nei mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
„Būtų idealu įgyvendinti ir viena, ir kita, tačiau šiuo metu tai vargu ar būtų realu“, - sakė G.Nausėda. Šaltiniai GPM naštai sumažinti daugelio Lietuvos ekonomistų yra nurodyti jau seniai - tai PVM lengvatų naikinimas, valdžios aparato mažinimas ir efektyvumo didinimas.
Pasak G.Nausėdos, prošvaisčių kol kas nematyti ir šalies nekilnojamojo turto rinkoje. Kita vertus, nebūtinai NT kainos privalo kristi tiek pat laiko, kiek smuks ekonomika. „Visų kitų prekių kainoms ir nominaliam darbo užmokesčiui kylant sparčiais tempais, absoliutus būsto kainų mažėjimas lemia daug spartesnį kainų proporcijų grįžimą nei nulinės infliacijos sąlygomis“, - sakė analitikas. Tačiau daug kas priklausys ir nuo nekilnojamojo turto pardavėjų elgesio.
„Jei jie desperatiškai stengsis paslėpti kainų kritimą įvairiomis natūrinėmis dovanomis ir trukdys kainoms atlikti signalinę funkciją, pirkėjas toliau lauks rimtesnių kainų nuolaidų, tad ir pasiūlos bei paklausos prisitaikymo procesas bus skausmingesnis. Vis dėlto būsto kainų kritimas užtruks trumpiau nei sandorių atgijimas“, - mano G.Nausėda. Pasiekti 2006-2007 m. įprastą sandorių užmojį gali nepavykti bent 2-3 metus.
