Gavus darbą kitame mieste, įstojus mokytis, sukūrus šeimą, ar tiesiog nusprendus palikti tėvų namus ir pradėti savarankišką gyvenimą, tenka dairytis savo būsto. Vieni skuba į bankus ir įklimpsta į būsto paskolos liūną, kiti ieško nuomojamo būsto ir renkasi nuomininko kelią.
Savaitraštis „Šiauliai plius“ domėjosi, kokios būsto pirkimo, pardavimo ir nuomojimo(si) tendencijos vyrauja Šiaulių regione ir šalyje, kokie sunkumai iškyla perkant ar nuomojantis būstą.
Pirkti ar nuomotis?
Panaršius internete pastebima, kad klausimas – pirkti ar nuomotis būstą – išties aktualus ir neretai sukelia daug karštų diskusijų.
Paprastai vyrauja nuomonė, kad pirkti nuosavą būstą yra gera, užtikrinta ir ilgalaikė investicija. Tačiau nemažai ir tokių, kurie mano, kad jauni lietuvaičiai į rizikingą bankų paskolų liūną puola todėl, kad juos vis dar veikia giliai tautos mentalitete įsišaknijęs valstiečio ir pono fenomenas, kur nuomininkas jaučiasi valstiečiu, nuolatos priklausomu nuo nuomotojo – pono.
Taip manančiųjų oponentai atkerta, kad nieko panašaus nėra, o nuomotis būstą esą neretai ne tik patogiau (nereikia jaudintis dėl remonto, daug lengviau pakeisti gyvenamąją vietą ir panašiai), bet ir pigiau, ne taip rizikinga, kaip mokėti bankui, kuris netekus darbo gali ilgai kauptą kapitalą tiesiog atimti.
Jau 16 metų Šiauliuose gyvuojančios nekilnojamojo turto prekybos bei nuomos paslaugas teikiančios įmonės „Rebest“ ekspertas Vaidotas Misius sako, kad vienareikšmiško atsakymo šioje diskusijoje nėra ir kažin ar galėtų būti. Vis dėlto, jo teigimu, pastebima tendencija, kad Šiaulių apskrityje nuomą kur kas dažniau renkasi jaunos šeimos, taip pat šeimos, pardavusios savo butą ir statančios namą, studentai. Nemažą rinkos dalį užima ir įmonės, nuomojančios butus ar namus savo darbuotojams, kurie mieste įgyvendina kokius nors projektus.
„Pastebime, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys perka, bet sakyti, kad finansinė padėtis turi įtakos renkantis, ar nuomotis, ar įsigyti nuosavą būstą, negalime, nes kiekvienas žmogus yra individualus. Kitam geriau nuomotis prabangų butą ar namą, negu pirkti. Gali būti, kad jam toks gyvenimo būdas patogesnis ir pagal savo sugalvotą skaičiavimą, žmogui tiesiog taip naudingiau. Visiems žinoma tiesa – garbingo amžiaus asmenys nori namą iškeisti į butą patogioje vietoje, gerame aukšte, o jaunesni yra maksimalistai, jie nori namo“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas.
Nuomos rinka – nesubalansuota
Remiantis įvairiais statistiniais duomenimis, Lietuvoje tik maždaug 3 proc. gyventojų nuomojasi būstą. Palyginti su Vokietija, Anglija ar kitomis Europos Sąjungos šalimis, kuriose būstą nuomojasi nuo 60 iki daugiau nei 80 proc. gyventojų, šie trys procentai atrodo išties apgailėtinai.
Išvystytos būsto nuomos rinkos pavyzdį būtų galima pateikti Vokietiją, kurioje būstą nuomojasi didžiausias procentas gyventojų Europos Sąjungoje. Čia niekas nesistebi, jei keturiasdešimtmetį peržengęs, vidutines pajamas gaunantis šalies gyventojas vis dar renkasi nuomą ir neskuba įsigyti nuosavo būsto. Vokietijoje, kaip ir Anglijoje ar Danijoje, butus, namus ar kambarius nuomojasi ir šeimos, ir vienišiai, ir studentai, ir net aukštos kvalifikacijos specialistai.
Taigi Lietuvai su savo 3 procentais oficialiai pagal teisines sutartis besinuomojančių būstą bei požiūriu į nuomą iki šių Europos Sąjungos valstybių apskritai labai toli. Esminė to priežastis – ne tik lietuviams vis dar nesvetima valstiečio filosofija, bet ir šalyje labai prastai subalansuota būsto nuomos rinka.
Nuomojamų būstų pasiūla itin skurdi
Šalyje nesubalansuotos būsto nuomos rinkos pavyzdžių nemažai. Pirmiausia galima kalbėti apie tai, kad Šiaulių apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, beveik neįmanoma išsinuomoti būstą ilgiau, jau net nekalbant apie nuomą visą gyvenimą, kuri ne vienoje pasaulio šalyje yra visai įprasta. Kalbėdamas apie Šiaulių regiono būsto nuomos rinką, nekilnojamojo turto ekspertas Vaidotas sako, kad jau daug metų būsto nuomos rinka mieste nesikeičia, o nuomos pasiūla – itin skurdi.
Šiauliuose dažniausiai trūksta vidutinės klasės vieno ar dviejų kambarių tvarkingų butų su minimalia buitine technika – televizoriumi, skalbimo mašina, šaldytuvu, plastikiniais langais, šarvo durimis. Dažnai vieno ir dviejų kambarių butų nuomos kainos yra panašios. „Tokių butų nuomos kaina svyruoja nuo 250 Lt per mėnesį (toliau nuo centrinės miesto dalies) iki 500 Lt (centrinėje dalyje). Jei butas įrengtas prabangiau, nesenai atliktas remontas ar įrengtas autonominis centrinis šildymas, tai nuomos kaina gali siekti ir 700 Lt per mėnesį, o kartais net ir daugiau“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas.
Daugiau nei prieš metus su drauge dviejų kambarių butą Tilžės gatvėje išsinuomojęs šiaulietis Edgaras sako, kad būsto paieškos buvo ilgas ir labai varginantis darbas. „Baigęs studijas, išsikėliau iš studentų bendrabučio, pradėjau dirbti, todėl su drauge pradėjome ieškoti gyvenamosios vietos. Kadangi didelių pajamų neturėjome, apie pirkimą negalėjome net pagalvoti, todėl ieškojome bent šiek tiek normalesnio nuomojamo buto. Atvirai sakant, net nesitikėjau, kad bus taip sunku. Jau pirmąją paieškų dieną pamačiau, kad butų pasiūla Šiauliuose labai menka, todėl ir kainos yra didelės ir retai atitinka realybę“, – apie savo būsto paieškas pasakojo šiaulietis.
Kalbėdami apie nekilnojamojo turto nuomą Šiaulių mieste, ekspertai pažymi ir dar vieną neužpildytą nišą – trumpalaikę būsto nuomą. Pasak Vaidoto, tokios nuomos paklausa Šiauliuose tikrai yra, tačiau įmonė savo klientams ne visada turi ką pasiūlyti, nes nemažai problemų kyla ir dėl pačių butų savininkų, kurie bijo sudaryti sutartis su tarpininkaujančiomis bendrovėmis ir taip pateikti rinkai pasiūlą.
Regione situacija dar prastesnė
Lyginant Kuršėnų, Radviliškio, Kelmės ar kitų mažesnių Šiaulių regiono miestų būstų nuomos situaciją akivaizdžiai matyti, kad ten nuomos pasiūla dar skurdesnė nei Šiauliuose. Pernai baigiantis vasarai mokytojos darbą Kelmėje gavusi moteris pasakoja iš pradžių labai apsidžiaugusi. „Gyvenau Šiauliuose, tačiau gavusi darbą ketinau pasiimti sūnelį ir išsikelti į Kelmę. Vis dėlto teko nusivilti ir darbo pasiūlymo atsisakyti, nes rugsėjo pradžia atėjo, o buto ten gauti nepavyko“, – sakė moteris.
Kad nuomojamų butų mažesniuose Šiaulių regiono miestuose trūksta, patvirtina ir tarpininkaujančios bendrovės. „Išsinuomoti ar nusipirkti būstą mažesniuose miestuose tikrai yra problema, nes ten statybų vyko mažiausiai. Dažnai mažesniuose Šiaulių regiono miestuose ir miesteliuose nuoma, o kartais ir pardavimo kaina yra aukštesnė nei didesniame mieste“, – teigia UAB „Rebest“ atstovas.
Nuomos sutartis – būtina
Pasiryžus tapti nuomininku ar nuomotoju, reikėtų žinoti ir dar vieną, ekspertų teigimu, itin svarbų dalyką – nuomojamo buto ar tinkamo nuomininko susiradimas dar nėra galutinė šio proceso stotelė. Nekilnojamojo turto ekspertai įspėja, kad jei nuomos sutartis pasirašyta netinkamai (jau nekalbant apie tuos, kurie nuomodamiesi ar nuomodami būstą nepasirašo jokių sutarčių), niekada negalite būti tikras, kad vieną dieną buto savininkas, jums visai to nesitikint, nepaprašys išsikelti.
Lygiai taip pat ir nuomotojas, su nuomininku nepasirašęs nuomos sutarties arba pasirašęs ją netinkamai, neturėtų būti tikras, kad jo nuomininkas neišsikels anksčiau sutarto laiko, ne tik nesumokėjęs mokesčių, bet ir žadėtosios nuomos. Atsižvelgiant į tai, kad šešėlinė būsto nuomos rinka šalyje itin populiari, reikia manyti, kad tikslūs nėra ir tie anksčiau minėti statistiniai 3 proc. būsto nuomininkų, kadangi didžioji dalis nuomininko ir nuomotojo susitarimų niekur oficialiai nefigūruoja, valstybei nemokami mokesčiai.
Ekspertų teigimu, nuomojant(is) būstą, viena iš pagrindinių nuomos sėkmės sąlygų yra sutartis, kuri turėtų būti ne bet kokia, o paruošta specialisto-tarpininko. „Galime drąsiai teigti, kad jei nėra nuomos sutarties, nėra ir gero nuomininko. Pirkimo ir pardavimo sandėriuose taip pat yra klystama. Ir, reikia pasakyti, gana dažnai. Viena dažniausių klaidų – termino nesilaikymas, o „neįsirašoma į terminą“ dėl daugelio priežasčių: šeimoje nepilnametis, vienas iš šeimos narių yra išvykęs, įgaliojimo neturėjimas, nežinojimas, kad turtui yra uždėti apribojimai (areštas, hipoteka, įsiskolinimai ir pan.) ir kt.“ – sako tarpininkavimu nekilnojamojo turto srityje užsiimančio įmonės atstovas.
Po krizės būsto kainos mažėjo
Kiekvienoje situacijoje visada yra alternatyva. Šioje – sukaupus atitinkamą kapitalą, butą galima pirkti. Pirkimo ir pardavimo rinkoje vyrauja atvirkštinės tendencijos – parduodamų būstų pasiūla gerokai viršija paklausą. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį Lietuvoje įregistruoti 4728 butų pirkimo ir pardavimo sandoriai. Palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, sandorių padaugėjo 6,9 proc.
Parduodamų būstų pasiūla Šiauliuose ir aplinkiniuose miestuose gerokai didesnė, todėl ir pasirinkimas kur kas didesnis. Bene svarbiausias šiuo metu butų pirkimą skatinantis veiksnys – kaina, kuri, palyginti su 2008-aisiais, ji yra gerokai kritusi. „Nuo 2008 m. iki šiol kiekvieną mėnesį kaina krito 0,5–1,6 procento. Paklausa tikrai yra, pardavimai vyksta, tačiau vyksta tik tie, kur siūlomas būstas neprasilenkia su rinkos kaina“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas Vaidotas.
Antrąjį šių metų ketvirtį senesnės statybos butų kaina Šiauliuose krito apie 5 proc., todėl vieno kambario butas kainavo apie 1794 Lt/kv. m, dviejų kambarių – 1517 Lt/kv. m, o trijų – 1418 Lt/kv. m. Paklausiausių senos statybos dviejų kambarių būtų kainos labai priklauso ir nuo būklės. Jei butas parduodamas be remonto, jo kaina svyruoja nuo 1400 iki 1500 Lt/kv. m, tačiau suremontuotas butas gali kainuoti ir iki 1700 Lt/kv. m. Šiek tiek didesnės kainos gali tikėtis tik geroje vietoje miesto atžvilgiu (kuo arčiau miesto centro), geroje vietoje namo butų atžvilgiu (aukštas, ne kampinis ir pan.) esantys butai.
Naujos statybos butų, kurie dabar kainuoja iki 2600 Lt/kv. m, t. y. 8 proc. mažiau nei prieš tai buvusį šių metų ketvirtį, pasiūla labai maža. UAB „Rebest“ nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, jų pasiūla turėtų padidėti metų pabaigoje, kadangi tuomet rinkoje pasirodys keletas naujos statybos namų. Vis dėlto Šiauliuose paklausiausi išlieka dviejų kambarių butai, kurie vidutiniškai kainuoja apie 70 tūkst. Lt.
Atitikti banko keliamus reikalavimus
Dažnai, norint nusipirkti paklausiausią dviejų kambarių butą už daugiau nei 60 tūkst. Lt, be banko paskolos išsiversti sunkiai pavyksta. „Danske“ banko atstovė spaudai Daiva Taučkėlaitė teigia, kad jų banke klientas, norintis gauti paskolą būstui, turi atitikti tam tikrus reikalavimus: „Minimalus amžius – 21-eri metai. Bankas teikia paskolas ir jaunesniems klientams, tačiau tuomet reikalingas laiduotojas. Pradinis įnašas yra vienas pagrindinių minimalių reikalavimų, norint gauti paskolą. Be to, bankas vertina ir šeimos pajamas – būsto paskolos įmoka negali būti didesnė nei 35 proc. (tam tikrais atvejais – 40 proc.) šeimos pajamų, o vienam šeimos nariui, įvykdžius visus finansinius įsipareigojimus, per mėnesį turi likti 730-900 Lt pragyvenimui.“
D. Taučkėlaitės teigimu, paprastai ilgiausias būsto paskolos grąžinimo terminas „Danske“ banke yra 30 metų, tačiau šį terminą dar riboja būsimas kliento ar būsto amžius kredito pabaigoje – klientas neturi būti vyresnis nei 65 metų, o bankui įkeistas būstas negali būti senesnis nei 55 metai.
Panašios būsto paskolų išdavimo politikos laikosi ir kiti Lietuvos bankai. „Swedbank“ būsto finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas teigia pastebintis, kad klientų susidomėjimas būsto paskolomis yra išaugęs ir būsto paskolų sutarčių pasirašoma gerokai daugiau. „Naujų būsto paskolų sutarčių 2012 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, pasirašoma trečdaliu daugiau“, – sako T. Pulikas, tačiau pažymi, kad klientas, kuris kreipiasi į banką, norėdamas gauti būsto finansavimą, dažniausiai jau būna atlikęs svarbiausius „namų darbus“.
„Tai žmonės, apsvarstę galimybes prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, sukaupę reikiamą rezervą pradiniam įnašui, apsisprendę, kokio tipo ir turto kategorijos būstą jie nori įsigyti. Paskolos dydį lemia kliento finansinės galimybės ir įkeičiamo turto vertė. Sunkmetis parodė, kad šie kriterijai itin svarbūs pačiam klientui, kuris, įsigydamas būstą, skolinasi keliasdešimčiai metų ir gali susidurti su įvairiais pokyčiais“, – sako „Swedbank“ būsto finansavimo skyriaus vadovas.
Paskolų gavėjai – ne jaunuoliai
Jei jūs esate jaunesnis nei 30 metų, neturite aukštojo išsilavinimo, gaunate tik minimalų atlyginimą ir neturite įkeičiamo turto ar bent jau laiduotojo – svajonės apie nuosavą būstą gali neišsipildyti, nes sunkiai tikėtina, kad koks nors bankas jums suteiks finansavimą. „Vidutinis mūsų banko klientų, pasirašančių būsto paskolų sutartis, amžius yra 35 metai. Du iš trijų klientų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, trečdalis po lygiai pasiskirsto tarp vidurinio, spec. vidurinio ir aukštesniojo. Daugiau nei pusė yra susituokę, ketvirtadalis nurodo esantys vieniši“, – teigia „Swedbank“ būsto finansavimo skyriaus vadovas T. Pulikas.
Panašūs ir kitų bankų klientai, kuriems suteikiama paskola įsigyti nuosavą būstą. D. Taučkėlaitė informuoja, kad į „Danske“ banko Šiaulių klientų aptarnavimo centrą su prašymais suteikti finansavimą būstui įsigyti dažniausiai kreipiasi apie 30 metų, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys vidutines pajamas žmonės. Jai pritaria ir Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento Viešųjų ryšių vadybininkė Loreta Liubavičienė.
Bankai informuoja, kad Šiaulių regione vidutinė būsto paskola siekia apie 90 tūkst. Lt, o Šiaulių mieste vidutinė paskola yra šiek tiek didesnė – 100 tūkst. Lt. D. Taučkėlaitė sako, kad Šiaulių regione išduodamų būsto paskolos vidurkis, palyginti su didžiaisiais Lietuvos regionais (Vilnius, Klaipėda), mažesnis apie 40 proc.
Mindaugas MALCEVIČIUS