Ekspertai atkreipia dėmesį, kad padidėjęs aktyvumas mažino nuomai skirtų objektų skaičių – didžiuosiuose Lietuvos miestuose jis krito daugiau nei 25 proc.
Auga ir pardavimo, ir nuomos kainos
Praėję metai nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo nauju rekordu, įspūdingomis būstui įsigyti išleistomis sumomis ir kelių milijonų vertės pirkiniais. Savo santaupas ir investicijas į NT nukreipę gyventojai įsigijo butų ir namų už 3,2 mlrd. eurų sumą, o bendras sandorių kiekis buvo net ketvirtadaliu didesnis, skelbia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras.
Besitikintiems, kad būsto nuomos rinka buvo kur kas ramesnė ir stabilesnė, ekspertas gerų žinių neturi. Duomenys rodo, jog 2021 metais butų nuomos rinka pagrindiniuose šalies didmiesčiuose atrodo taip pat stipriai kaip ir pardavimo. Būsto nuomos sektoriaus duomenys rodo, kad dabartinė pandemija neturėjo jokios neigiamos įtakos ilgalaikės butų nuomos segmentui ir šių metų rinkos aktyvumas yra dar didesnis nei priešpandeminiu laikotarpiu.
„Pavyzdžiui, „Ober-Haus“ sudarytas bendras ilgalaikės būsto nuomos tarpininkavimo sandorių skaičius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per 2021 metų devynis mėnesius, palyginti su 2019 ir 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, atitinkamai išaugo 14 proc. ir 9 proc.“, – sako „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis.
Maža to, pastebėta, jog ūgtelėjęs aktyvumas būsto nuomos rinkoje ir toliau mažino objektų nuomai skaičių. Nekilnojamojo turto skelbimų portale „Aruodas“ 2021 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje butų nuomai pasiūlymų skaičius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo 25–30 proc. mažesnis nei prieš metus.
Patraukliau ir psichologiškai, ir finansiškai
Pernai visoje šalyje įregistruota 39,4 tūkst. butų pardavimų – 20 proc. daugiau nei 2020 metais, kai įregistruota 32,8 tūkst. butų pardavimų (2019 m. – 35,8 tūkst.). Vien tik per praėjusių metų gruodį įregistruota 3,7 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 15 proc. daugiau nei 2019 metų gruodį ir 25 proc. daugiau nei 2021 metų lapkritį.
Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje, Kaune Klaipėdoje galima laikyti maždaug kas penktą. Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus padidėjo 29 proc., Kaune – 21 proc., Klaipėdoje – net 62 procentais.
Vilniuje per 2021 metus įregistruota 13,8 tūkst. butų sandorių, arba 19 proc. daugiau nei 2020 metais (2019 m. – 12,1 tūkst.), Kaune – 5,5 tūkst., arba 12 proc. daugiau (2019 m. – 5,2 tūkst.), Klaipėdoje – 3,6 tūkst., arba 33 proc. daugiau (2019 m. – 3,2 tūkst.).
Nekilnojamojo turto bendrovės „Bonava Lietuva“ direktoriaus Remigijaus Pletero tokios tendencijos nestebina.
„Savas nekilnojamas turtas šalies gyventojams visada buvo pastovumo ir saugumo garantas, o dažnu atveju būsto įsigijimas yra vienas iš svarbiausių gyvenimo tikslų. Lietuvoje į nuosavą būstą žiūrima ne tik kaip į gyvenamą plotą, bet ir į kaip į vieną iš geriausių investicijų“, – tvirtina rinkos ekspertas.
Jo teigimu, žvalgytis nuosavo būsto dažniausiai pradeda jaunos dirbančios poros, planuojančios santuoką ar šeimos pagausėjimą, mat tai yra labai reikšminga darnaus ir stabilaus gyvenimo dalis. Didelių asmeninių planų turinčios jaunos poros aktyviai planuoja ateitį, įsivaizduoja savo būsimus namus, kuriuose galbūt augins vaikus, augintinius, jausis saugiai ir nebesirūpins kasmėnesine nuoma svetimiems žmonėms.
NT mokestis užkirs kelią neapgalvotiems sprendimams
R. Pleteras primena, jog būsto nuomos kaina dažnai būna aukštesnė nei paskolos įmoka, todėl lietuviai nevengia įsipareigoti bankams.
Jis tikina pastebėjęs, kad būsto įsigijimą planuojantys gyventojai užuot kiekvieną mėnesį mokėję triženkles sumas buto savininkams, gali tą pačią ar net mažesnę sumą skirti būsto paskolos įmokoms.
„Net kai nuomos kainos dar buvo gerokai žemesnės, vidutinė mėnesio 1–3 kambarių būsto nuomos kaina vis tiek viršijo 400 eurų. Dauguma žmonių sutinka, kad tokią ar mažesnę sumą pravartu investuoti į nuosavą būstą, kurį būtų galima kurti pagal turimas lėšas bei fantaziją“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas.
Vienintelė detalė, kuri, pašnekovo teigimu, dalį žmonių atbaido nuo nuosavo būsto pirkimo, yra banko reikalaujamas pradinis įnašas, tačiau, ekspertas pastebi, kad, ypač renkantis pirmąjį būstą, daugelis nusprendžia rinktis labiau prieinamą, dažniau ekonominės klasės būstą, kas automatiškai mažina ir pradinio įnašo kainą, ir paskolos įmokas.
Lietuvos bankas teigia, kad nekilnojamojo turto mokestis iš pradžių turėtų būti mažas, o vėliau didėti. Tokiu atveju gyventojams mokestis būtų minimalus, o regionuose – visai simbolinis:
„O už kelių šimtų tūkstančių eurų ar prabangų milijoninės vertės NT reikėtų susimokėti gerokai reikšmingesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar net tūkstančiai eurų. Toks mokestis leistų reikšmingai papildyti savivaldybių biudžetus, o gautos lėšos būtų skiriamos miestams ir miesteliams tvarkyti, jų infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti“.
