Net trečdalis Lietuvos gyventojų išėję į pensiją planuoja išleisti daugiau arba tiek pat pinigų, kiek dirbdami, tačiau realių žingsnių imasi ir ilgalaikiu taupymu rūpinasi tik 13 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad lietuviai pensijoje planuoja gyventi prabangiau nei latviai ar estai - kaimyninėse šalyse optimistų mažiau.
Pasak tyrimą užsakiusios gyvybės draudimo įmonės „Sampo Life Lietuva“ Klaipėdos atstovybės vadovo Tomo Balkaus, mūsų šalies gyventojai yra mažai susipažinę su pensijų sistema - kad išėję pensijon išleis mažiau nei dirbdami, mano tik 37,8 proc. žmonių.
Palyginti su 2006 metais, pernai padaugėjo planuojančiųjų gyventi iš „Sodros“ mokamos pensijos - skaičius išaugo nuo 45 iki 49 proc. Mažėja ir norinčiųjų dirbti sulaukus pensinio amžiaus. Iškalbinga ir tai, jog net 7 proc. apklaustųjų tikisi, jog išėjusius į pensiją juos išlaikys vaikai.
T. Balkus pabrėžė, jog seniai sukurta pensijų sistema „pay-as-you-go“, t. y. kai dirbantieji išlaiko dabartinius pensininkus, jau atgyveno. Šios pensijų sistemos trūkumai tie, jog mes mažai galime daryti įtakos savo būsimos pensijos dydžiui, yra didesnė rizika gauti mažą pensiją dėl visuomenės senėjimo ir dirbančiųjų/pensininkų santykio blogėjimo, kuo daugiau uždirbame, tuo santykinai mažesnę pensiją gausime.
Remiantis prognozėmis, po maždaug 30 metų vaikų bei darbingo amžiaus žmonių skaičius bus dar mažesnis nei dabar, o pensininkų bus daugiau.
„Kad išėję į pensiją gyventume normaliai, pajamos turi būti apie 70-80 proc. atlyginimo. „Sodros“ pensija užtikrina apie 30 proc. atlyginimo, o antros pakopos - dar apie 10 proc.“, - sakė T. Balkus.
Pakankamas pajamas išėjus į pensiją užtikrintų ilgalaikiai investiciniai instrumentai, tačiau, nors ilgalaikį požiūrį ruošiantis senatvei turi apie trečdalis gyventojų, realius žingsnius siekiant šios gerovės žengia vos per 10 proc.
Giedrė NORVILAITĖ
