2023 m. jų investicinė grąža pernai siekė 14,2 proc., o turto vertė, skaičiuojant ir naujai pervedamas įmokas – 27,3 proc. iki 7,1 mlrd. eurų, rodo preliminarūs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.
Kaip skelbė Valstybės duomenų agentūra, pernai vidutinė metinė infliacija Lietuvoje beveik visus metus (išskyrus paskutinius mėnesius) gerokai viršijo 14 proc.
Taigi įvertinus išaugusias kainas ir nuvertėjusį eurą, būsimų pensininkų reali turto vertė vargiai išaugo.
Skaičiuojama, kad pensiją kaupia 1,4 mln. gyventojų. Taigi kiekvienam kaupimo dalyviui metų pabaigoje priklausė vidutiniškai 5071 euro vertės turto. Priklausomai nuo kaupimo laiko ir mokėtų įmokų, ši suma, suprantama, gali būti didesnė arba mažesnė.
Vis dėlto šitų pinigų žmonės negali pasiimti taip, kaip, pavyzdžiui, iš asmeninės sąskaitos banke.
Pensijų fonde sukauptu turtu gyventojai galės patys naudotis tik tuo atveju, jeigu sulauks pensijos. Tačiau ir tuomet visus pinigus iš karto galės pasiimti tik jeigu jų suma neviršys 5403 eurų.
Viršijus šį dydį, žmogui iki gyvos galvos mokama periodinė išmoka iš pensijų fondo arba „Sodros“.
Beje, nuo metų pradžios ji į pensijų kaupimą vėl įtraukia naujus ir jį jau stabdžiusius gyventojus.
Į šiuos metus žvelgia optimistiškai
LIPFA vadovo Tado Gudaičio teigimu, 2023-ieji tapo vienais sėkmingiausių akcijų rinkoms per pastarąjį dešimtmetį. Stipriai augo ir obligacijų vertė, kurios padeda įgyvendinti konservatyvesnes investavimo strategijas.
„Vertinant bendrai, 2023-ieji investicijoms buvo palankūs nepaisant to, kad metų pradžioje laikėsi aukšta infliacija, centriniai bankai kėlė palūkanų normas, buvo reali ekonominės recesijos rizika. <...>
Bendrai vertinant, Lietuvoje pensijų fondams 2023-ieji buvo vieni iš trijų geriausių metų per pastarąjį dešimtmetį“, – sako T. Gudaitis.
Jis pažymi, kad optimizmo finansų rinkoje netrūksta ir žvelgiant į šiuos metus, ypač dėl sėkmingai suvaldytos infliacijos ir prognozuojamo centrinių bankų palūkanų karpymo.
„Pasitikime ilgalaikėmis teigiamomis akcijų bei obligacijų augimo perspektyvomis. Juo labiau, kad kaupimas pensijai yra keletą dešimtmečių trunkantis procesas, kurio galutinis rezultatas paaiškės asmeniškai pasiekus pensijos amžių.
Ilgalaikė užsienio praktika rodo, kad nuolat reguliariai investuojamos lėšos stabiliai auga ir trumpalaikiai neigiami rinkų svyravimai kaupiantiesiems nesutrukdo pasiekti turto augimo tikslų“, – komentavo T. Gudaitis.
Daugiausia uždirbo akcijos
Pernai tarp II pakopos pensijų fondų didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai.
22–28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė pernai uždirbo +16,3 proc. svertinę investicinę grąžą, o 29–35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +16,1 proc.
36-42 metų ir 43-49 metų amžiaus dirbantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai praėjusiais metais uždirbo +15,9 proc. metinę svertinę grąžą.
50–56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +14,1 proc., o 57-63 metų amžiaus kaupiantieji pernai finansų rinkoje uždirbo +10,6 proc. svertinę grąžą.
Šių amžiaus grupių investavimo strategijoje akcijų dalis fonde (ir rizika) yra palaipsniui mažinama, o obligacijų ir kitų saugesnių investavimo instrumentų (pvz. indėlių) dalis yra didinama, kad būtų apsaugotos sukauptos lėšos.
Vyriausių amžiumi 64–70 metų II pakopos pensijų fondų grąža pernai buvo +7,6 proc.
Tuo metu turto išsaugojimo fondai fiksavo +7,4 proc. svertinės grąžos rezultatą.
Įvertinus vidutinę metinę infliaciją šių gyventojų turto reali vertė per pastaruosius metus sumažėjo.
Pensijų fondų valdymo bendrovių pajamos daugiausia priklauso nuo jų valdomo turto vertės. Kuo ji didesnė, tuo daugiau pinigų uždirba bendrovės.
II pensijų pakopa buvo sukarta lygiai prieš 20 metų – 2004 m.
Nuo II pakopos veikimo pradžios 2004-aisiais, agreguotas pelnas pakopoje siekia 2,2 mlrd. eurų.
Per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje, sudaro 1,7 mlrd. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju – paveldėtojams) sudaro 518 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje pensijos santykis su darbo užmokesčiu arba pakeitimo norma yra vienas prasčiausių tarp Vakarų valstybių.
Išėjęs į pensiją lietuvis gali tikėtis vos apie 30 proc. buvusios algos.
