Birželio viduryje ECB paskelbė ketinantis sukurti priemonę, kuria sieks apriboti skolinimosi išlaidų, su kuriomis euro zonos narės, skirtumus, kurie išaugo.
Skolinimosi išlaidas paskatino ECB planai kiek vėliau šį mėnesį paskelbti apie palūkanų normų kėlimą.
ECB pirmininkės Christine Lagarde teigimu, skirtumų kontrolė – tai ECB mandato siekti kainų stabilumo „šerdis“.
Visgi Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis mano, kad toks žingsnis gali būti pateisinamas tik „išskirtinėmis aplinkybėmis“.
Pasisakydamas vaizdo ryšio priemonėmis Frankfurte vykusioje finansinėje konferencijoje, J. Nagelis teigė, jog „praktiškai neįmanoma“ įvertinti, ar išaugusios labiau įsiskolinusių euro zonos narių skolinimosi išlaidos yra iš esmės pateisinamos, ar ne.
„Pinigų politikos neturi lemti tai, kas dažnai būna labai trumpalaikiai pokyčiai finansų rinkose“, – pridūrė J. Nagelis, įeinantis į ECB Valdančiąją tarybą, kuri nustato palūkanų normas.
Vokietijos centrinis bankas laikosi konservatyvesnės pozicijos pinigų politikos atžvilgiu ir nepritarė priemonėms, kurios galėtų būti vertinamos kaip euro zonos vyriausybių skolinimosi garantas.
Būtų „klaida“, jei euro zonos narės manytų, kad ECB visada įsikiš, kad „užtikrintų palankias finansavimo sąlygas“, kalbėjo J. Nagelis.
Be „aiškiai apibrėžto instrumento“, kuris būtų naudojamas tik tam tikromis aplinkybėmis, „galima lengvai atsidurti sunkioje padėtyje“, perspėjo jis. Pasak jo, naujoji priemonė būtų reikalinga, kai skirtingų vyriausybių obligacijų pajamingumo skirtumas būtų „iš esmės nepateisinamas“, sutriktų ECB pinigų politikos perdavimo mechanizmas, o skirtumai pakenktų banko siekiui padidinti infliaciją iki 2 procentų.
Kad ir kokią priemonę ECB pasiūlytų, ją turės patvirtinti Frankfurte įsikūrusios institucijos Valdančiosios tarybos nariai, įskaitant J. Nagelį.
„Labai svarbu“, kad skolinimosi sąnaudos keistųsi „itin sinchroniškai“, kai ECB pakoreguos savo pinigų politiką, pirmadienį pažymėjo ir ECB viceprezidentas Luisas de Guindosas.
