Teismų asociacijos valdyba antradienį išplatintame kreipimesi nurodė, jog kai kurių teisėjų algos net nepasiekė iki 2008-ųjų krizės buvusio lygio.
Pasak asociacijos, šiuo metu egzistuojantis sisteminis nenuoseklumas ir „teisėjo profesijai keliamų reikalavimų ir tenkančios atsakomybės neatitinkantis atlyginimas riboja galimybę formuoti visuomenės lūkesčius atitinkantį teisėjų korpusą“.
„Tai ardo teisinės valstybės pamatus, kuriems atstatyti gali prireikti daug laiko. Šiandien vykdomose atrankose į laisvas apylinkių teismų teisėjų pareigas neretai dalyvauja minimalus kandidatų skaičius, jose beveik nebepasirodo kandidatai ne iš teismų sistemos (teisėjų padėjėjų tarpo), atrankos neįvyksta dėl tinkamų kandidatų stygiaus“, – teigiama asociacijos pranešime.
Pažymima, kad nuo 2008 metų bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui padidėjo beveik dukart, daugiau nei du su puse karto augo ir vidutinis darbo užmokestis, per dešimtmetį ne kartą didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, jiems skiriamos lėšos taip pat išaugo dukart.
„Deja, tuo pat metu teisėjų atlyginimai vidutiniškai augo žymiai lėčiau, o didelės dalies teismų teisėjų faktinis (po mokesčių) atlyginimas iki šiol net nepasiekė iki 2008 metų ekonominės krizės buvusio lygio“, – teigia Teisėjų asociacijos valdyba.
Asociacijos duomenimis, šiuo metu vidutinis apylinkės teisėjo, neturinčio pakankamo darbo stažo, atlyginimas po mokesčių siekia 1695 eurus, o didžiausias įmanomas šios profesijos atstovo atlyginimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT) siekia 2611 eurų, jei šis turi trisdešimties metų ar ilgesnį darbo stažą.
Anot teisėjų atstovų, esama situacijų, kai teismo kanclerio atlyginimas yra didesnis nei to teismo teisėjų, kai kurie teisėjai uždirba mažiau nei prokurorai ar kriminalinės žvalgybos pareigūnai.
Pažymima, kad pagal teismų sistemai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant vienam gyventojui Lietuva yra antra nuo galo.
Pasak pranešimo, susiklosčiusi situacija kelia grėsmę ir Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai, susijusiems su veiksmingos teisminės gynybos principo užtikrinimu.
Kaip pavyzdys pateikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla dėl laikino Portugalijos Aukščiausiojo teismo teisėjų atlyginimų sumažinimo – teismas konstatavo, jog sprendimas neprieštarauja ES teisei, nes buvo taikomas siekiant sumažinti biudžeto deficitą, apėmė ne tik teisėjus ir buvo taikomas tik laikinai – dvejus metus.
Lietuvos teisėjų atstovai svarsto, ar Lietuvos atvejis, kai atlyginimų sumažinimas tęsėsi ir po krizės, leidžia kalbėti apie teismų nepriklausomumą bei veiksmingos teisminės gynybos principų užtikrinimą.
„Kyla klausimas, ar pirmiau nurodytus kriterijus atitinka pastarojo dešimtmečio Lietuvos teisėjų atlyginimų dinamika, vertinama tiek bendrame valstybės ekonominio finansinio vystymosi, tiek ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų dinamikos kontekste“, – sakoma pranešime.
Atkreipiamas dėmesys, kad ir šalies vadovas Gitanas Nausėda pernai gruodį yra pažymėjęs, jog teisėjų atlyginimai dažnai neatitinka jiems keliamų kvalifikacijos reikalavimų, o tai „kenkia profesijos prestižui, kenkia teisėjų gretų atsinaujinimui ir grasina teismų ateičiai“.
„Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba reiškia apmaudą dėl susiklosčiusios kritinės teisėjų atlyginimų situacijos Lietuvoje. Tokia situacija negali būti toleruojama“, – teigiama jame.
Teisėjai pažymi, kad kai kurių kaimyninių Lietuvos valstybių konstitucinams teismams jau yra tekę spręsti klausimus dėl teisėjų atlyginimų, tačiau, anot jų, tikima, kad situaciją galima išspręsti „politinio proceso, t. y. įstatymų leidybos, būdu“.
Jie atkreipia dėmesį, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pavasarį sudaryta darbo grupė yra parengusi įstatymų projektus, reguliuojančius aukščiausių Lietuvos viešojo sektoriaus pareigūnų, įskaitant teisėjus, atlyginimų klausimą.
Teisėjų atlyginimas apskaičiuojamas taikant koeficientą nuo vadinamojo bazinio pareiginės algos dydžio (šiuo metu – 181 euras), jis priklauso ir nuo teisėjo darbo stažo.
