Į tokią situaciją pakliuvęs skaitytojas papasakojo, kad jo tėčiui ir pamotei prireikė pinigų, tad jis paėmė 10 tūkst. eurų paskolą ir pinigus jiems davė, o dabar paskolos įmokas turi mokėti iš savo kišenės.
Portalo tv3.lt kalbintas teisininkas atkreipė dėmesį, kad perkelti paskolos mokėjimo ant kito asmens pečių neišeina, mat kreditą išdavusi įmonė negalėtų ir nesutiktų keisti skolininko. Vis tik, pasak advokato, šiuo atveju yra ir kitų išeičių.
Išvarė iš namų, paliko be turto ir su skola
Vilnietis Tautvydas prisimena, kad dėl pinigų davimo dvejojo, nes visgi paskola būtų paimta jo vardu.
„Jie žinojo, kad mano vardu kredito nebuvo, o pas juos labai daug buvo paimta. Tačiau prasidėjo psichologinis spaudimas – jie kartojo, kad taip tikrai padėsiu šeimai.
O kertinis argumentas buvo, kad tai neva pakels mano kreditingumo reitingą ir ateityje bus lengviau pasiimti paskolą. Taip ir sutikau – 2019 m. birželio 14 d. jie paėmė kreditą mano vardu“, – 7 metams paimtą 10 tūkst. eurų paskolą prisimena vaikinas.
Jis nurodė, kad tuomet iš tėvo ir pamotės nuomojosi būstą, už kurį jiems kas mėnesį vietoje 350 eurų mokėjo 183 eurus, atėmus kredito įmokas (apie 166,98 euro). Taigi, kol tėtis buvo gyvas, kredito įmokas netiesiogiai padengė tėvai.
Po 2 metų tėtis mirė, o palikimą testamentu gavo tik pamotė – vaikams nieko nepaliko: „Po kažkiek laiko ji rado vyrą, pasikeitė vardą, ištekėjo ir pasakė, kad esu iškraustomas iš buto.
Išsikėlęs iš buto priminiau, kad ji turi mokėti man už jiems paimtą kreditą, bet ji rėžė, kad paskolos nebemokės.“
Tautvydas įvardijo, kad mokėti kreditą dar liko 21 mėnesis – iš viso yra 3512,98 euro.
Jis pridūrė, kad turi įrodymų apie sandorį: išrašus, kaip iš kredito gautus pinigus pervedė tėvams, o dalį jų išgrynino. Taip pat ir susirašinėjimus socialiniame tinkle „Facebook“, kur jiems vis primena apie įmokas ir jie sumoka.
„Tai dabar svarstau, ar kreiptis į advokatą, ar verta eiti į teismą, kad ta paskola būtų perrašyta pamotei? O gal neverta, nes nieko nepavyks padaryti? Paskola juk mano vardu“, – teiravosi vilnietis.
Kada pavyktų perkelti kreditą kitam asmeniui?
Advokatas dr. Arvydas Budnikas visų pirma nurodė – jei kredito sandorio šalimi yra tik Tautvydas, t. y. nėra įtraukti tėvas ar pamotė, sandorio neįmanoma nei anuliuoti, nei perkelti kitam asmeniui.
„Nes taip būtų pažeisti kredito davėjo interesai – galbūt jis išvis nebūtų tų pinigų davęs ir nenori, kad pamotė taptų kredito šalimi, nes galbūt ji neturi pinigų.
Jeigu taip be kredito davėjo žinios teismas nuspręstų pakeisti skolininką, būtų pažeisti paskolą išdavusios įmonės interesai“, – aiškino teisininkas.
Jis pridūrė – jei kredito davėjas žinotų, kad paskola buvo išduoda esant psichologiniam ar kitokiam smurtui, be kurio kreditas net nebūtų imamas, tada sandorį būtų galima anuliuoti.
Jei taip nėra, vienintelė išeitis, pasak advokato, yra įrodyti, koks susitarimas buvo tarp sūnaus, jo tėvo ir pamotės – paskola ar dovana.
„Nesvarbu, iš kur jis gavo tuos pinigus – ar stalčiuje turėjo, ar paėmė kreditą – tuos pinigus jis gali dovanoti arba paskolinti.
Jei vaikinas turi įrodymus, kad tuos pinigus perskolino pamotei ir tėvui, jis gali kreiptis į teismą ir prisiteisti visus tuos 10 tūkst. eurų, kuriuos jiems davė. Ir tokių atvejų būna“, – nurodė A. Budnikas.
Jis tik pabrėžė, kad tas, kuris paėmė paskolą, ją vis tiek turės atiduoti – pavyks tik prisiteisti pinigus, bet ne anuliuoti ar perkelti kreditą.
Kaip įrodyti, kad pinigus skolino?
Pasak advokato, paėmus kreditą už kitą asmenį ir jam nesutinkant grąžinti pinigų, teisme reikia įrodyti, kad pinigai buvo ne dovanoti, o paskolinti.
A. Budnikas įvardijo, kad esminis įrodymas būtų tų pinigų pervedimas. Jei pinigai buvo duoti grynaisiais, įrodyti būtų sunku.
Taigi, jei dalis pinigų buvo pervesta, o dalis duota grynaisiais pinigais, lengviausia būtų teistis tik tą suma, kuri buvo pervesta.
„Įrodymai galėtų būti ir tai, kad kas mėnesį tėvas ir pamotė tuos pinigus pervedinėjo, taip pat ir susirašinėjimas, kuriame yra kalbama apie skolą ir tėvas ar pamotė su tuo sutinka.
Bet kas, iš ko matytume, kad tai nebuvo dovanojimas. Laimės tas, kas įrodys savo tiesą: arba pamotė, kad pinigai buvo dovanoti, arba sūnus, kad pinigai buvo skolinti“, – dėstė pašnekovas.
Anot jo, situaciją lengvina tai, kad dovanojant didesnę kaip 1,5 tūkst. eurų sumą turi būti rašytinės formos dovanojimo sutartis.
Jei jos nėra, teisme galima argumentuoti, kad tokios sutarties nėra, kas reiškia, kad pinigai buvo ne dovanoti, o skolinti.
Kita vertus, teisininko teigimu, įstatymas numato, kad paskolos sumai viršijant 3 tūkst. eurų, kai sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Tad yra svarbu, kiek pinigų buvo duota grynaisiais, o kiek – bankiniu pavedimu.
„Visomis įmanomomis priemonėmis reikia bandyti teismą įtikinti, kad tai buvo paskola“, – pažymėjo advokatas.
Kada prisiteisti skolą pavyks iš abiejų?
Vis tik tiesioginių mokėjimų iš tėvo ir pamotės už skolą Tautvydas kas mėnesį negavo, mat besinuomodamas iš jų būstą už nuomą jiems mokėjo jau atskaičiuodamas įmokas kreditui.
Tokiu atveju, anot A. Budniko, visa tai reikėtų įrodyti teisme: „Abejoju, kad tarp jų buvo sudaryta būsto nuomos sutartis.
Bet kokiu atveju, teismui turėtume įrodyti, kad nuomos kaina buvo tokia, bet už skolą dalis pinigų iš nuomos buvo nuskaitomi. Be to, jei nėra jokios aiškios skolinimo sutarties, tada galbūt yra koks susirašinėjimas.“
Paklausus, ar pavyktų kredito pinigus atgauti iš pamotės, jei jie ar jų dalis buvo pervesti ne jai, o velioniui tėvui, advokatas atsakė, kad, be abejo, lengviau būtų susigrąžinti tuos pinigus, kurie tiesiogiai buvo pervesti pamotei.
Tačiau, pašnekovo aiškinimu, jeigu jie buvo susituokę be vedybinės sutarties, už vieno iš sutuoktinių skolas yra atsakingi jie abu.
Taigi, jei pamotė priėmė tėvo palikimą be apyrašo (kuris apsaugo nuo ateityje išlendančių velionio skolų), ji priėmė ir jo skolas. Tad sūnus gali prisiteisti ir tėvui skolintą dalį.
Bylinėjimosi išlaidos – ar verta?
A. Budnikas nurodė, kad tokia byla galėtų trukti iki pusmečio, su apeliacija apytiksliai galėtų prisidėti dar 4 mėnesiai.
Jis patikino, kad tokiais atvejais vertėtų kreiptis į advokatą, kadangi matydamas visus tikslius įrodymus ir situaciją jis galėtų įvertinti, ar tikrai verta iškelti bylą.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad turint išties svarius įrodymus būtų verta kreiptis į teismą, nes būtų didelis šansas bylą laimėti, atgauti pinigus, o pralaimėjusi pusė dar atlygintų visas bylinėjimosi išlaidas.
Vis tik jis paminėjo, kad net ir turint labai gerus įrodymus niekad nesi užtikrintas, kad bylą laimėsi, nes niekad nežinai, ką pateiks kita šalis.
„Vien už tai, kad teismas priimtų nagrinėti ieškinį siekiant susigrąžinti 10 tūkst. eurų, reikėtų susimokėti 225 eurų žyminį mokestį. Kiek kainuotų advokatas? Visokių jų būna.
Gali kainuoti kelis šimtus eurų, už du posėdžius gali paimti ir 10 tūkst. eurų. Dar klausimas, kokį advokatą samdytų kita šalis, nes pralaimėjus bylą reikėtų apmokėti ir jos išlaidas“, – įspėjo teisininkas.
