Į tokią situaciją pateko portalo tv3.lt skaitytoja Daiva (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Prieš bene dešimtmetį pasistačiusi namą sau ir tuometiniam vyrui, moteris būstą ilgus metus laikė savo asmenine nuosavybe, nes taip buvo numatyta povedybinėje sutartyje. Visgi, skyrybų procese moteris sužinojo, kad RC, po vyro kreipimosi, jai priklausiusį namą pripažino jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Moterį stebina ne tik tai, kad RC sprendimas buvo priimtas be jokio teisinio pagrindo, bet dar ir tai, kad jis buvo priimtas nepaisant povedybinės sutarties, kurioje užfiksuota, kad namas nuosavybės teise priklauso tik jai.
Nuosavybę pakeitė be teisinio pagrindo?
Moteris pasakoja su vyru susituokusi dar 2005 metais. Iki tol Daiva turėjo 10 arų sklypą, kuriame, paėmusi paskolą ir užstačiusi savo du butus, su vyru pradėjo statytis namą.
„Prieš statantis ir dar statant namą vyras sakė „suprantu, kad čia tavo ir tavo šeimos pinigai ir žemė, tai, jei ką, aš nepretenduoju“, – dalijasi skaitytoja.
Moteris pasakoja, kad, porai pasistačius namą, ji 2010 metais, kaip statytoja ir savininkė, gavo namo baigtumo aktą.
„Tada, galvoju, reikia įregistruoti jį RC. Notarė dėl to, kad namas būtų pripažintas mano nuosavybe, mums patarė pasirašyti povedybinę sutartį ir tada įregistruoti namą mano vardu. Mes ją pasirašėme ir tuomet RC centrui pristatėme visus dokumentus ir tą namą 2011 metais įregistravome mano asmenine nuosavybe“, – paaiškina Daiva.
Ji pasakoja, kad po kiek laiko nusprendė su vyru išsiskirti ir padavė teismui prašymą skyryboms.
„Tada jis padavė prašymą RC, kad, pagal kažkokį punktą, namas būtų pripažintas šeimos nuosavybe. RC tada atmetė jo prašymą.
Tuo metu, kai viskas vyko, aš sirgau, todėl atsiėmiau ieškinį, kad būtų ramiau. Bet po kelių metų jau jis padavė iš naujo. Ir jis vėl su advokate kreipėsi į RC, kad jie ištaisytų neva klaidą, kad turtas yra jungtinė nuosavybė“, – prisimena pašnekovė.
Esą ji sužinojusi, kad taisoma klaida, kai gulėjo ligoninėje. Tačiau kokia tiksliai klaida, iškart nežinojusi.
„Vėliau, kai jau galėjau, kreipiausi į advokatą ir jis paaiškino, kad buvo pakeista namo nuosavybė. Tada mes kreipėmės į RC, kad būtų atnaujintas sprendimo apskundimo terminas, kadangi per tą laikotarpį aš buvau ligoninėje.
Dabar jau kelis mėnesius mano prašymas atnaujinti apskundimo terminą guli teisme ir nežinau, kodėl. Nesupranta ir mano advokatas – tokia paprasta byla ir nesudėtingas klausimas, bet teismo data nėra nustatoma“, – sako moteris.
Daiva prideda, kad jos advokatas tokiu RC sprendimu stebėjosi ir sakė, kad RC, be teismo sprendimo, turtinių klausimų spręsti negali.
„Advokatas sakė, kad joks RC darbuotojas negali ištaisyti nuosavybės teisės kaip kažkokios klaidos, nes vyras, turto atžvilgiu, šitoje situacijoje yra trečias asmuo, pašalinis. Tačiau RC mūsų apskundimo termino atnaujinimo prašymą atmetė ir tada mes kreipėmės į teismą.
Nemalonu, nes RC vietoje to, kad pripažintų savo klaidą ar kažkaip reaguotų, tiesiog padarė kaip padarė ir dabar negalime jų net skųsti, nes ta byla kelis mėnesius guli teisme niekur nepajudėjusi“, – sako Daiva.
Situacija – „gana keista“
Skyrybų advokatas Dainius Židanavičius, išgirdęs tokį atvejį, neslėpė nusistebėjimo RC sprendimu ir situaciją vadina „gana keista“, nes, jei namas buvo įregistruotas po povedybinės sutarties (numatančios visiško turto atskirumo teisinį režimą) sudarymo, atitinkamai jis yra laikomas moters asmenine nuosavybe.
„(...) Mistika, sakyčiau, nes RC tikrai turėjo įvertinti povedybinę sutartį, kuri yra vieša, registruojama vedybų sutarčių registre. Jei namas tikrai buvo registruotas po povedybinės sutarties sudarymo, man kyla klausimas, kokiu juridiniu pagrindu RC pakeitė turto turtinį režimą iš asmeninės nuosavybės į bendrąją jungtinę nuosavybę.
RC turėjo turėti pagrindą tokiam veiksmui – teisės aktą, sutartį, teismo sprendimą ir pan. Bet tai, kad asmuo kreipėsi į RC ir nurodė neaišku kokį pagrindą, neva turtas, esant galiojančiai povedybinei sutarčiai, turėtų būti traktuojamas kaip jungtinė nuosavybė, o RC ėmė ir pakeitė turto teisinį režimą – skamba pernelyg neįtikėtinai“, – sako D. Židanavičius.
Tiesa, advokatas prideda, kad iš esmės teisinė turto registracija yra viena, o turto nuosavybės ir priklausymo konkrečiam asmeniui momentas – visai kas kita.
„Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik turto išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl vien tai, kad turtas šiandien RC įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, dar nereiškia, kad tiek de facto, tiek de jure turtas yra bendroji jungtinė abiejų šalių nuosavybė“, – paaiškina D. Židanavičius.
Visgi advokatas sako, kad klausimas turi būti keliamas skyrybų byloje ir būtent dėl turto priklausymo – siekiant nustatyti, kam konkrečiai jis priklauso.
„Moteris turėtų skyrybų byloje kelti reikalavimą dėl turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe remiantis povedybine sutartimi ir kitais teisiniais pagrindais, nepaisant to, kad RC sistemoje namas šiuo metu traktuojamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Taigi net jei RC paskubėjo ir nesant teisinio pagrindo ar klaidos įtakoje atliko tam tikras korekcijas susijusias su turto teisiniu režimu, nematyčiau kliūčių turto teisinio režimo klausimą išspręsti būtent santuokos nutraukimo byloje“, – sako D. Židanavičius.
Pats RC situacijos nekomentuoja, nes šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl RC Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo dėl pareiškėjos pateikto skundo nagrinėjimo.
NT beveik po lygiai, automobilių daugiau vyrams
Vedybų sutarčių registro duomenimis, iš viso tokių turto padalijimo faktų per praeitus metus registruota 6,3 tūkst., o vien tik pirmąjį šių metų ketvirtį papildė dar 1,6 tūkst. atvejų, skaičiuoja Registrų centras.
Poros dažniausiai dalijasi nekilnojamąjį turtą – 2020 metais buvo pasidalinta daugiau nei 10 tūkst. įvairaus pobūdžio statinių ar jų dalių. Pasidalijimas tarp vyrų ir moterų gana tolygus – vyrams asmenine nuosavybe atiteko 4,9 tūkst. statinių ar jų dalių, moterims – 4,8 tūkst., o kiti 286 liko bendra daline nuosavybe. Panašios tendencijos ir 2021 metų sausio- kovo mėnesiais: vyrai ir moterys atskirai pasidalino po kiek daugiau nei tūkstantį statinių ar jų dalių, bendra nuosavybe liko 91 statinys.
Taip pat dažnu dalybų objektu tapo žemės sklypai – iš 5,4 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių beveik 3,2 tūkst. atiteko vyrams, 2,1 tūkst. – moterims, bendra daline nuosavybe tapo 87 tokie dalybų objektai. 2021 m. pirmą ketvirtį pasidalijimo tarp sutuoktinių santykis iš esmės nepakito, bendrai pasidalinta beveik 1,3 tūkst. žemės sklypų.
Kilnojamojo turto dalybose 2020 metais populiariausios kelių transporto priemonės, jų buvo pasidalinta beveik 8 tūkstančiai – iš jų 4,9 tūkst. atiteko vyrams, kiek daugiau nei 3 tūkst. – moterims. Per pirmus tris 2021 metų mėnesius buvo pasidalinta 2 tūkst. automobilių.
Praėjusiais metais taip pat buvo pasidalinti 237 (2021 metų pirmąjį ketvirtį – 75) traktoriai, savaeigės ar žemės ūkio mašinos, 8 vidaus vandenų transporto priemonės (kateriai, pramoginės valtys ir laivai, jachtos) bei du civiliniai orlaiviai. Pasidalijimų sulaukta ir verslo sektoriuje – praeitais metais pasidalintos 109 įmonės, šiemet – 38.
Dalinasi buitinę techniką ir gyvūnus
Dalybos neapsiriboja bent kelių tūkstančių vertės turtu – tarp smulkesnių daiktų pasidalijimų dažni ginklai (89 šautuvai ir pistoletai per visą aptariamą laikotarpį, du iš jų tapo moters nuosavybe), 2020 metais pasidalinti 33 dviračiai, taip pat pasidalintos meškerės, slidės, nardymo įranga, dronai, sėjamosios, šašlykinės, kepsninė ir kiti daiktai.
Kaip ir pernai, šių metų pradžioje populiariais dalybų objektais išliko ir skalbimo mašinos, šaldytuvai, televizoriai ir kitokia buitinė technika. Pasitaiko atvejų, kai dalinamasi įvairiais baldais, plaukų džiovintuvais ar netgi rankšluosčiais. Dėmesio sulaukė ir gyvūnai – per visą aptariamą laikotarpį pasidalinta 16 šunų, 2020-aisiais pasidalintos kiaulės ir arkliai. Populiarios tarp dalybų objektų ir karvės – pavyzdžiui, 2021-aisiais asmenine vyro nuosavybe tapo 25 karvių banda.
Šie duomenys gauti iš Registrų centro tvarkomo Vedybų sutarčių registro. Jo paskirtis – registruoti vedybų sutartis, sugyventinių sutartis dėl bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo pasibaigus bendram gyvenimui ir turto padalijimo faktus, nurodytus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti registro duomenis ir registrui pateiktų dokumentų kopijas ir atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus.
2020 metais buvo įregistruota 1,7 tūkst. vedybinių sutarčių – iš jų daugiau nei 1,2 tūkst. povedybinių sutarčių, likusios 480 – ikivedybinės sutartys. Savo veiklą Vedybų sutarčių registras pradėjo 2002 m. liepą – iki praeitų metų pabaigos jame buvo įregistruota beveik 17,8 tūkst. vedybų sutarčių, iš kurių beveik 4,4 tūkst. jau yra išregistruota.
