Rugpjūtį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) visiškai atsisakė beveik dešimtmetį taikytos 800 JAV (684,60 euro) dolerių ribos, iki kurios visos prekės iš užsienio nebūdavo apmokestintos.
Nuo šiol už bet kokios, net ir mažiausios vertės prekes amerikiečiai turės mokėti muito mokesčius, dėl ko prekės gali brangti ir iki 50 proc., skelbia BBC.
Pasak specialistų, tikėtina, kad to imsis ir Europa – tad kaip toks sprendimas paveiks mus ir kainas Lietuvoje?
Muitai prekėms iš užsienio didės ir Europoje?
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega nurodė, kad šiuo metu Europos Sąjunga (ES) atleidžia nuo muito prekes iki 150 eurų.
Taigi, jei lietuvis užsisako prekių, pvz., iš Kinijos už 100 eurų, jam nereikia mokėti jokio muito mokesčio.
Vis tik M. Vaščega atkreipė dėmesį, kad šia lengvata dažnai naudojamasi nesąžiningai, kai siuntos skaidomos dalimis taip sumažinant jų vertę.
Pvz., taip sumažinama iki 65 proc. į ES atkeliaujančių elektroninės prekybos siuntų vertė. Todėl ir ES svarsto panaikinti „de minimis“ ribą.
M. Vaščegos teigimu, 2023 m. gegužės mėn. Europos Komisija pasiūlė iš esmės reformuoti ES muitų sistemą: sumažinti administracinius kaštus ir supaprastinti muitinės procedūras.
Reformos pakete taip pat numatyta ES panaikinti „de minimis“ ribą, kuri šiuo metu yra 150 eurų. Esą taip bus lengviau sumažinti nesąžiningumo atvejų, susijusių su į ES įvežamų prekių nuvertinimu, skaičių.
„Tai taip pat atgrasys pardavėjus nuo didesnių siuntų suskaidymo į mažesnes pakuotes, kad jiems būtų taikoma išimtis.
Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas – ES taikomos „de minimis“ ribos atsisakyti nuo 2028 m., kad muitinės administracijos ir veiklos vykdytojai turėtų užtektinai laiko prisitaikyti ir sukurti tinkamas įgyvendinimo priemones“, – komentavo M. Vaščega.
Jis nurodė, kad ES Taryba ir Europos Parlamentas derasi dėl Europos Komisijos pasiūlymo ir jis gali būti galutinai priimtas dar šį rudenį. Priklausomai nuo derybų, „de minimis“ panaikinimas gali būti ir paankstintas.
Kaip tai paveiks kainas Lietuvoje?
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas neslėpė, kad, ES atsisakius „de minimis“, prekės už užsienio tikrai pabrangtų, nes būtų įvesti papildomi mokesčiai, didesni ribojimai.
„Siuntos brangtų, kiltų infliacija. Didelė dalis vartotojų Lietuvoje labai gerai pagalvotų, ar ta pigesnė prekė iš Kinijos yra būtina, o galbūt jos nereikia. Tai gali sumažinti vartojimą. Tai nebūtų geras dalykas vartotojams, bet tai galėtų padėti vietos įmonėms apsisaugoti nuo konkurencijos su Kinija.
Bet, jei verslas matys, kad alternatyvų importui iš Kinijos nebeliko ir vartotojai dabar turi pirkti tik vietines prekes, verslas gali tuo pasinaudoti ir padidinti kainas“, – savo įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Jo teigimu, JAV sprendimas yra nutaikytas į Kiniją ir kitas Azijos valstybes, kurios per tokias e. parduotuves, kaip „Temu“ ar „Shein“, eksportuoja daug pigių prekių, taip sunkindama padėtį vietiniam verslui, kur prekės yra brangesnės.
A. Izgorodino vertinimu, tai gali neigiamai paveikti ir Europos verslus: „Gali būti, kad Kinijos eksportuotojai dėl šių ribojimų neteks priėjimų prie JAV rinkos ir, tikėtina, labai didelę dalį eksporto nukreips į ES.
Tai gali pakišti koją Europos verslams, taigi ES galimai irgi turės imtis panašių priemonių, siekdama apsaugoti savo verslą.“
Ekonomistas pridūrė, kad iš makroekonominės pusės būtų ir privalumų, kadangi sumažėtų importo apimtys, bet eksportas nuo to nekistų, visa tai didintų bendrąjį vidaus produktą, stiprintų ekonomiką.
Tačiau jis neslėpė, kad dideli muitai visada reiškia didesnes kainas ir didesnę infliaciją.
Kaip muitų pokyčiai paveiks JAV ir Europą?
Anot BBC, JAV sprendimas taikyti muitus prekėms, pigesnėms nei 800 JAV dolerių (684,60 euro), paveiks milijonus siuntų kasdien.
2024 m. į JAV buvo įvežta 1,4 mlrd. siuntų, kurių vertė viršijo 64 mlrd. JAV dolerių (54,8 mlrd. eurų), nemokant jokių muitų.
Ekspertų teigimu, tai labiausiai palies smulkųjį verslą, o pirkėjai turės ruoštis aukštesnėms kainoms ir mažesniam prekių pasirinkimui.
Tad kodėl JAV panaikino „de minimis“ taisyklę? Visų pirma dėl to, kad virš 90 proc. krovinių į šalį patekdavo nemokant jokių muitų. O tai buvo puiki landa kontrabandininkams, ypač – narkotikų (pvz., fentanilio) prekeiviams.
Be to, dėl muitų lengvatos į JAV patekdavo labai daug pigių prekių iš Kinijos.
Tad šie pokyčiai JAV biudžetą kasmet papildys 10 mlrd. JAV dolerių (8,6 mlrd. eurų).
Vis tik, pasak A. Izgorodino, JAV ekonomika yra labai priklausoma nuo vartojimo, o jau dabar jis pradeda strigti ir ši naujovė gali jį dar labiau pažeisti, kadangi amerikiečiai apskritai atsisakys tam tikrų prekių ir lauks, kol jos atpigs.
„Kai žmogus perka kažkokią pigesnę prekę iš užsienio, jis dažniausiai yra jautrus kainai. Ir, jei, pvz., žmogus anksčiau matė, kad tam tikra prekė kainuoja 200–300 eurų, o dabar ji kainuos 400–500 eurų, jis tiek nemokės. O tai sulėtins ekonomiką.
Aišku, tai padės vietos verslams – amerikiečiai pradės pirkti iš jų, nes kainos praktiškai susilygins su Kinijos“, – komentavo ekonomistas.
Jis patikino, kad JAV „de minimis“ atsisakymas Europos beveik nepaveiks, nes ES į JAV daugiausia eksportuoja aukštos kokybės ir vertės brangias prekes, kurioms ir taip buvo taikomi muitai.
Tuo metu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas teigė, kad ES pašto paslaugų teikėjams šiuo metu sunku prisitaikyti prie naujų JAV reikalavimų:
„Kai kurie iš jų laikinai sustabdė ar svarsto galimybę sustabdyti siuntinių siuntimą į JAV. Europos Komisija šiuo metu vertina šių priemonių poveikį.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
