Vis dėlto tikrovė, kaip dažnai tokiais atvejais nutinka, yra kiek painesnė. Daugelis pasaulio valstybių gali pasigirti ekonominio augimo potencialu, tačiau vos keletas sugeba realizuoti savo galimybes. Birma tapo chrestomatiniu neišsipildžiusių lūkesčių pavyzdžiu. Po Antrojo pasaulinio karo Birma buvo viena turtingiausių regiono valstybių, o šiandien ji atsidūrė skurdžių draugijoje. Bene didžiausias Birmos prakeiksmas – karinės chuntos diktatūra. Generolai nesėkmingai bandė įsijausti į vadybininkų vaidmenį ir nustekeno šalies ekonomiką. Nieko gero nelėmė ir sprendimas izoliuoti šalį nuo išorinio pasaulio. Kaimyninės Malaizija, Tailandas, Singapūras ir Indonezija prisijungė prie Azijos tigrų klubo, tuo tarpu Birma nugrimzdo į skurdą, atskirtį ir politinį bei ekonominį sąstingį.
Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais Birmoje pradėjo kaltis pirmieji demokratijos daigai, netikėti pokyčiai suteikia vilties, kad šalis pagaliau įgyvendins reformas ir taps investicijų traukos centru.
Balandžio mėnesį prodemokratiškai nusiteikusiai opozicijai pagaliau buvo leista dalyvauti parlamento rinkimuose. Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi gali vėl mėgautis laisve, valdžios įsakymui jai buvo panaikintas ilgametis namų areštas. Moteris įgijo teisę dalyvauti parlamento rinkimuose ir be didelių sunkumų užėmė vietą tarp tautos atstovų. Atlaisvinusi varžtus Birmos valdžia sulaukė ir JAV bei ES palankumo, pastarosios ėmė naikinti sankcijas, kurios ilgus metus buvo taikomos karinės chuntos vyriausybei.
Politinės reformos tapo vartais į ekonominius pokyčius. Birmai verkiant reikia užsienio investicijų. Pastaraisiais metais Kinija buvo didžiausia investicijų siurbėlė, sutraukdavusi didžiąją dalį užsienio kapitalo šiame regione. Kiniją rinkosi gamintojai, kuriems reikėjo daugybės pigių žemos kvalifikacijos darbuotojų. Kinijos, kaip pigios gamintojos, epocha eina į pabaigą. Azijos milžinės darbuotojų atlyginimai auga, o kinai yra linkę imtis aukštesnė kokybės ir sudėtingesnės produkcijos gamybos. Vakarų investuotojai žvalgosi vietos naujoms gamykloms pigesnėse šalyse ir panašu, kad Birma turi šansų pritraukti užsienio verslininkus.
Tačiau kol kas pinigų srautai į šią šalį neteka. Prireiks laiko, kol Birmos valdžia suvoks, kad norint pritraukti užsienio investuotojus reikia įdėti šiek tiek pastangų. Kol kas verslo sąlygos šalyje yra nepalyginimai atsilikusios nuo kaimyninių valstybių. Birma stokoja išvystytos infrastruktūros, teisinės bazės ir apmokytos darbo jėgos. Birma turi potencialo tapti nauju ekonominiu stebuklu, bet prieš tai jai teks susidurti su keliais iššūkiais, susijusiais su verslui palankios aplinkos vystymu.
Šalyje vos vos rusena rinkos ekonomikos dėsniai. Neišnaudojami fiskaliniai ištekliai, neišvystyta indėlių ir kreditų sistema, vargana socialinių paslaugų sistema trukdo žmogiškojo kapitalo vystymuisi, o pramonėje trūksta diversifikacijos.
Skamba bauginančiai, tačiau pokyčiai jau prasidėjo. Balandį vyriausybė nutarė reformuoti savo valiutą. Nuo šiol Birmos valiutos kursą nustatys rinkos dėsniai. Tai geras ženklas investuotojams, vis dėlto šis žingsnis tėra pirmas iš daugelio, siekiant sukurti bent jau pakenčiamą investicinę aplinką. Birmai teks paieškoti lėšų infrastruktūros kūrimui, nes investuotojams neužtenka pastatyti gamyklos, jie norėtų ir kelio, kuris vestų į uostą. Dar daugiau pinigų reikės mokyklų statybai, nes kol kas birmiečių išsilavinimo lygis tebėra itin žemas.
Dar vienas svarbus žingsnis – šiuolaikinės komercinės teisės sistemos sukūrimas. Birma keletą dešimtmečių nesidomėjo pokyčiais, vykstančiais likusiame pasaulyje, todėl nenuostabu, kad šiandien jos teisinė sistema yra pasenusi ir visiškai nepritaikyta rinkos ekonomikai. Birma privalės sukurti teisinę bazę, kuri užsienio investuotojams garantuotų saugią ir skaidrią verslo aplinką.
Balandžio mėnesį Birmos vyriausybė Honkonge užsienio investuotojams surengė seminarą. Verslininkai paruošė Birmos valdžios atstovams gausybę klausimų. Ar užsieniečiai galės įsigyti turto Birmoje? Ar valstybinės šalies įmonės sąžiningai konkuruos su užsienio bendrovėmis? Deja, bet atsakymai verslininkus nuvylė. Dažniausiai Birmos atstovai neturėdavo jokio aiškaus atsakymo. Vyriausybei prireiks laiko kol teisinė aplinka bus pritaikyta prie rinkos realijų.
Siekiant įgyvendinti reformas neišvengiamai teks surasti specialistų, kurių kompetencija užtikrintų sėkmingus pokyčius. Šis iššūkis gali tapti vienu didžiausių, nes Birmos vyriausybė negali pasigirti ekonomikos, teisės ir politinių mokslų ekspertais. Birmos valdžia pademonstravo norą nukreipti šalį į atvirą rinkos ekonomiką, tačiau per kelis metus nepavyks išugdyti armijos kompetentingų specialistų, kurie yra būtinas ingredientas kuriant ekonominį sėkmės receptą.
Šiuo metu aukščiausiems Birmos vadovams patarinėja profesionalūs ekonomistai, tačiau žemesnės grandies biurokratai neturi prieigos prie būtiniausių žinių. Patirties trūkumas gali tapti Birmos Achilo kulnu, kuris pavers niekais norą demokratizuoti valstybę ir sukurti stiprią ekonomiką.
Vis dėlto, jeigu Birma įveiks šiuo iššūkius, tuomet jos laukia svaiginanti ateitis. ADB prognozuoja, kad Birmos ekonomika kasmet galėtų augti po 7 ar 8 proc., o pajamos, tenkančios vienam gyventojui iki 2030 metų patrigubėtų. Kone pusę amžiaus nuo pasaulio atskirta valstybė turi šansą grįžti su trenksmu.
