Jiems sugedus gyventojai lieka be vandens, o norėdami vėl jo gauti turi mokėti šimtus tūkstančių eurų.
Tuo metu vandens tikėjai ir savivaldybė tik skėsčioja rankomis – esą patys gyventojai kalti, kad laiku nesusitvarkė.
Be vandens liko dešimtys namų
Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi Vilniaus pakraštyje esančios sodininkų bendrijos „Sportas“ gyventoja Milda.
Ji skundėsi kad kartu su kaimynais liko gyventi be vandens.
„Mes gyvename sodų bendrijoje ir naudojomės bendru vandens gręžiniu. Jis buvo labai senas ir nuo žiemos pabaigos vandens spaudimas vis blogėjo, o dabar, deja, sugedo ir visai nebeduoda vandens“, – pasakojo skaitytoja.
Jos teigimu, visa sodų bendrija, kurioje yra apie 70 namų, nuo praėjusios savaitės nebeturi vandens ir jau neaišku, ar kada turės.
„Senoji bendrijos pirmininkė prieš kelis metus nepateikė paraiškos „Vilniaus vandenims“, kai visai šalia mūsų vedė vandentiekį.
Dabar tiek iš savivaldybės, tiek iš ,,Vilniaus vandenų“ gauname atsakymus, kad neva atsiprašome, kai buvo galimybė – jūs atsisakėte, dabar jau niekuo negalime padėti. Sako, galite savo lėšomis tiestis, kas kainuotų šimtus tūkstančių eurų“, – guodėsi Milda.
Ji skundėsi nebežinanti, ką daryti, ir įspėjo, kad taip gali nutikti ir kitose sodininkų bendrijose gyvenantiems žmonėms.
Vandens nėra dabar, bet kviečia dalyvauti kada nors
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pripažino problemą, bet greitų sprendimų nežadėjo.
„Dalyvauti ar nedalyvauti finansavimo programoje yra gyventojų apsisprendimo teisė, bendrijos atveju šį apsisprendimą jie išreiškia per teisėtą jų atstovą – bendrijos pirmininką.
Pagal anksčiau skelbtas finansavimo programas, paraiškų teikimo laikas yra pasibaigęs, projektai atrinkti ir finansavimas paskirstytas, dėl to įtraukti naujų dalyvių į šias programas, deja, galimybės šiuo metu nėra“, – komentavo G. Grubinskas.
Vis dėlto greitu laiku nieko gero gyventojams jis nežadėjo:
„Naujų finansavimo programų dėl vandentiekio įrengimo šiais metais nėra suplanuota, tačiau jų gali būti ateityje, todėl raginame bendriją sekti informaciją ir dalyvauti teikiant savo projektą.“
Savivaldybės atstovai neatsakė, kiek aplink Vilnių gali būti daugiau bendrijų, kurioms gresia likti be vandens.
Bendrija neteikė paraiškos
Savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ Gamybos tarnybos direktorius Viktoras Matonis taip pat neatsakė, kiek sodų bendrijų gyventojų gali likti be vandens, jei suges sena įranga.
„Vilnius yra augantis ir nuolat besiplečiantis miestas, o gyventojų poreikis prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų yra didelis.
Tuo tikslu yra skelbiamos finansavimo programos, pagal kurių rezultatus yra nustatoma eilė, kur prijungimo prie centralizuotų tinklų darbai bus atlikti pirmiausia“, – aiškino V. Matonis.
Jis priminė, kad, siekdami sudaryti galimybes gyventojams prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, „Vilniaus vandenys“ 2018–2022 m. vykdė infrastruktūros plėtrą ir kvietė sodų bendrijas, kvartalus ir bendruomenes teikti savo projektus kvartalinių tinklų plėtros reitingavimui.
Atrinktiems projektams vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo įrengiami iki gyventojų sklypų ribų.
2021–2023 m. „Vilniaus vandenys“ esą vykdė dar vieną – Baltųjų zonų plėtros objektų – reitingavimą, skirtą Vilniaus miesto centrinės dalies vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros plėtrai.
2023 m. reitingavimo metodika buvo atnaujinta, sudarant galimybes projektus teikti ir miesto pakraščiuose esančioms bendrijoms.
„Sodų bendrija „Sportas“ paraiškos prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų neteikė nė vienai „Vilniaus vandenų“ inicijuotai tinklų plėtros programai.
Pagal abi programas finansuojami projektai jau yra atrinkti, dalis infrastruktūros plėtros darbų jau yra užbaigta, o kituose darbai kryptingai įgyvendinami pagal numatytą planą“, – komentavo V. Matonis.
Bet nieko gero gyventojams nežadėjo ir jis.
„Suprantame bendrijos norą prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, tačiau šiuo metu šio poreikio atliepti negalime, nes plėtros projektai – jau atrinkti, o finansavimo lėšos pagal abi plėtros programas – paskirstytos.
Šiais metais naujų infrastruktūros plėtros programų nėra numatyta. Jei ateityje vyks infrastruktūros plėtra ir projektų reitingavimas, kviesime sodų bendriją „Sportas“ sekti informaciją ir teikti savo projektą“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.
Pasak jo, siekiant užsitikrinti stabilų vandens tiekimą iš turimo gręžinio, bendrija turėtų inicijuoti jo patikros ir remonto darbus.
V. Matonis neatsakė, kiek šie darbai gali kainuoti gyventojams, bet pateikė tokias „gaires, nuo ko priklauso darbų kaina“:
„Poreikį prisijungti prie mūsų infrastruktūros fiksuojame pagal paraiškas teikiančių bendrijų kiekį. 2023 m. Baltųjų zonų projektų reitingavimui buvo iš viso gauta 31 paraiška, didžioji jų dalis atitiko keliamus reikalavimus – 23 paraiškoms įgyvendinti 2024 m. Vilniaus miesto savivaldybė skyrė 9,7 mln. eurų.
Nuo 2018 m. naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų statybai bei esamų tinklų rekonstravimui Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionių regionuose buvo skirta 35 mln. eurų ir nutiesta ir rekonstruota 200 km vandentiekio ir nuotekų tinklų.“
