Indijos centrinis bankas palūkanų normas padidino nuo 6,75 iki 7 proc., PAR – nuo 5 iki 5,5 proc., Brazilija – nuo 10 iki 10,5 procento. Aukščiausiai kartelę kilstelėjo Turkija, palūkanų normos dydį pakeldama dvigubai, iki 10 procentų. Turkijos šalies centrinio banko žingsnį ekspertai įvertino santūriai, abejodami dėl ilgalaikės sprendimo naudos. Nors bazinių palūkanų normos didinimas ir leis pristabdyti Turkijos lyros kurso kritimą, poveikis bus trumpalaikis. Staigus bazinės palūkanų normos šuolis gali sulėtinti paskolų rinkos ir vidaus vartojimo augimą, potencialūs investuotojai dėl neprognozuojamos centrinio banko politikos taip pat bus linkę atidėti investicinius planus.
Atsakas į rinkų svyravimus
Bazinių palūkanų normos didinimas – centrinių bankų atsakas į didelius valiutų rinkos svyravimus, sulaukusius nemenko investuotojų dėmesio. Sausio mėnesį labiausiai svyravo Turkijos, Indijos, Brazilijos, Meksikos bei Rusijos nacionalinių valiutų kursai. Vien per pirmąsias tris sausio mėnesio savaites Turkijos lyros ir euro kursas nukrito beveik 8 proc., po to sekė 5 proc. augimas. Panašūs valiutų vertės svyravimai fiksuoti ir kitose besivystančių šalių valiutų rinkose.
Aštrėjanti situacija besivystančiose šalyse didelius svyravimus sukėlė ir akcijų rinkose. Vien per sausio mėnesį iš pasaulio akcijų rinkų pasitraukė maždaug 2,5 trilijonai JAV dolerių, o besivystančių šalių akcijų rinkų vertės sumažėjo 7 proc. Panašu, kad pinigams iškeliaujant iš besivystančių rinkų, lieka vienintelis būdas juos sulaikyti – didinti bazinę palūkanų normą.
Kam naudingiausia?
Krentantys šalių nacionalinių valiutų kursai vietinėje rinkoje pagaminamą produkciją padaro pigesnę užsienio pirkėjams, o didelis pinigų kiekis išsivysčiusiose šalyse skatina didesnį vartojimą. Todėl akivaizdu, kad esama padėtis yra palankiausia į eksportą susitelkusiam besivystančių šalių verslui bei į vidaus vartojimą ir finansavimą orientuotiems išsivysčiusių šalių sektoriams.
Kita vertus, besivystančiose rinkose didinamos bazinės palūkanų normos gali sumažinti skolinimąsi bei padidinti gyventojų ir verslo vengimą pirkti didesnę vertę turinčius pirkinius. O dėl galimo ūkio sulėtėjimo bei nepalankios darbo rinkos perspektyvos gyventojai sumažins ir kasdieninių pirkinių krepšelio vertę. Tad tokioje aplinkoje neigiamą efektą turėtų patirti besivystančių šalių į vidaus vartojimą orientuoti sektoriai.
Ar laukti pasaulio ekonomikos lėtėjimo?
Bazinių palūkanų normų didinimo maratonas besivystančiose rinkose sufleruoja ir galimą pasaulio ūkio ekonomikos sulėtėjimą. Tokios šalys, kaip pavyzdžiui, Indija, Brazilija, Rusija, Kinija bei Turkija yra vienos iš didžiausią indėlį pasaulio ūkio augimui suteikiančių besivystančių šalių. Didėjančios palūkanų normos pristabdys vidaus vartojimą, paveiks bendrovių pelningumo rezultatus ir bus vienas iš besivystančių šalių ūkio plėtrą neigiamai veikiančių veiksnių.
Išsivysčiusios rinkos išliks stabilios
Nors šiuo metu daugiausia nerimo kelia besivystančios rinkos, kyla klausimas, kaip stipriai įvykiai jose paveiks išsivysčiusias rinkas, kuriose praėjusiais metais buvo stebimi gerėjantys ūkio rodikliai. Žinoma, šios neigiamos nuotaikos atsispindi beveik visose pasaulio akcijų rinkose, tačiau vertinant iš ūkio augimo perspektyvos, išsivysčiusiose šalyse ir toliau turėtume stebėti atsigavimo tendenciją.
Išsivysčiusiose šalyse šiuo metu vyrauja atsigaunančios ekonomikos tendencijos, maža infliacija bei rekordiškai mažos bazinės palūkanų normos, kurios neturėtų būti didinamos iki pat antrosios 2015 metų pusės. JAV federalinių rezervų banko pradėtas ekonomikos skatinimo mažinimas šiek tiek prislopino investuotojų norą rizikuoti, tačiau Europos centrinis bankas ir toliau ketina palaikyti ekonomikos skatinimą išlaikydamas mažą bazinę palūkanų normą ir pradėdamas naują lengvatinių paskolų bankams programą. Panašios pozicijos laikosi ir Japonijos centrinis bankas, kuris dar praėjusių metų pradžioje padidino toleruotiną infliacijos ribą nuo 1 iki 2 proc. bei pranešė apie 130 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo programą.
Tokia centrinių bankų politika prognozuoja ir toliau didėsiantį pinigų kiekį ekonomikoje, kas palaipsniui turėtų mažinti nedarbo lygį, skatinti skolinimą bei vidaus vartojimą.
Edgaras Mickus, „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento investavimo konsultantas
